|
|||||
|
 Kada didžiuojamės, kad esame Lietuviai? Kai girdime apie supūdytą verslininkų pagautų menkių perteklių? Kai prezidentė nusprendžia nevakarieniaut su Obama, ir nepietaut su lenkais? Ar kasdien girdėdami ausis pasiekiančius Garliavos dramos atgarsius? Tada nelabai? Ar ne?  Kokias naujienas dažniausiai praneša žiniasklaida? Atsakymas vienareikšmis – blogas. Visa laimė, kad mes į „super“ žiniasklaidos vardą nepretenduojam ir naujienos žūklės pasaulyje paprastai būna geros. Šiemet jų kaip niekad gausu, o ypatingai – spiningautojų padangėje.  Šių metų Lietuvos spiningavimo čempionatas baigėsi prieš dvi savaites Elektrėnuose. Nors įtampa dėl 6-ių prizinių vietų laikėsi iki paskutinės paskutinio etapo minutės, tačiau kulminaciją galime vadinti daugiau ar mažiau dėsninga. Pirmajame šešetuke atsidūrė tie sportininkai, kurie šiemet buvo geresni už kitus. Daugiau treniravosi, daugiau skyrė laiko, daugiau investavo į įrankius ir masalus, ir tiesiog, pagavo daugiau nei kiti.  Jau gerus pusę dešimtmečio (solidžiau skamba nei „4-5 metai”) rašau apie spiningautojų varžybas. Kažkada, jau neatsimenu, kada apie buvusius klubo „Ant Bangos“ čempionatus, vėliau apie LSA, dabar LSL, Pabaltijo ir pasaulio čempionatus . Porą žinučių netgi apie Žemaitijos spiningavimo taurę esu parašęs ir netgi per radiją pranešęs. Turiu prisipažint, kad dažnai būna sunku parašyti, kažką daugiau, nei kad, maždaug „pirmąją vietą laimėjo tas ir anas, pagavęs tiek ir tiek, antrąją, tas kitas, o trečiąją, trečiasis iš ketvirto miesto, o va, komandinėje įskaitoje, pirmas tris vietas pasidalino tos ir tos komandos“. Visgi šį kartą, yra visiškai kitaip. Visi šie metai, kažkokie kitokie. Apie juos būtina pasakot  Šiame straipsnyje noriu trumpai apžvelgti pasirodžiusią karštą naujieną Lietuvos rinkoje: hibridinį voblerį JIGWOBBLER. Tai naujiena voblerių rinkoje ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Suomių sukurtas produktas Vokietijoje pasirodė dar praeitais metais, todėl kai kurie žvejai bandė parsisiūsti jį į Lietuvą jau šiek tiek anskčiau. Kadangi tai naujiena, informacijos internete nėra labai daug, todėl galima būtų trumpai apžvelgti kas tai per produktas ir „su kuo valgomas“. Trumpai pasakius: tai džigas ir vobleris viename.  Savo pirmąją žvejybą žiemine blizgute prisimenu kaip vykusią vakar. Tiksliau būtų sakyti net ne žvejybą, o pirmąją žuvį. Prieš berods šešetą metų, žiemą, gavau kvietimą iš Klaipėdoje gyvenančio bičiulio atvykti į pajūrį. Stintų, o jei sąlygos leis paėjėsim ir ešerių, viliojo draugas. Ilgai galvoti nereikėjo, mat iki tol mariose buvau nežvejojęs.  Žvejyba laiveliais yra žymiai efektyvesnis žvejybos būdas nei įprastinis velkiavimas ar spiningavimas. Tik žvejojant su laiveliu galima tuo pat metu gaudyti priekrantėje ir atviruose vandens plotuose. Vienas masalas velkamas vienoje valties puseje, kitas kitoje Kiekvienas pradedantysis džerkistas dažnai užduoda sau klausimą. „Kas tie džerkai, iš kur jie atsirado? ‘‘. Kaip minėjo rusų žvejas Aleksandras Chlybovas :“ džerkai tai kaip antras nacionalinis švedų sportas po ledo rytulio, atrodo, kad švedai kitaip ir negaudo, o tik džerkais‘‘. Bet iš tiesu taip nėra. Džerkus sugalvojo senieji Amerikos gyventojai – indėnai, būtent jie iš medžio droždavo panašius į žuvis daiktus, juos spalvindavo augaliniais dažais ir tvirtindavo kablius, bei prisirišę prie rankos storą šniurą suteikdavo jiems gyvybę gaudydami didžiąsias šiaurės Amerikos plėšrūnes.  Iki šiol savo publikacijose apie žūklę su spiningu stengiausi pagrindinį dėmesį skirti žūklės technologijai, palyginti nedaug dėmesio skirdamas tam, kas gi pririšta valo gale. Vidutinis spiningautojas mėgėjas mėgsta pervertinti masalo reikšmę ir eilinį kartą gilintis į analizes, pvz., kuo „porolonas“ skiriasi nuo „gumos“ ir t.t., – tai tiktai apsunkina ir taip nevisiškai teisingą prioritetų išdėstymą. Tačiau tam tikri skirtumai tarp vienos klasės masalų visgi egzistuoja, ir būtų didžiulė klaida visiškai tai ignoruoti. Todėl, mano nuomone, atsirado būtinybė pateikti seriją publikacijų apie masalus, kurių konkretiems modeliams jaučiu išskirtinę trauką. Neseniai pasibaigė pirmasis Baltijos spiningavimo čempionato pirmojo etapo turas. Baltezers ežeras, Baltezers miestelis. Dalyvauja 11 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Spiningautojams iš Kaliningrado sutrukdė atvykti gegužės mėnesio šventės, tačiau jų tikimės sulaukti jau kitame etape. Visgi trijų šalių spiningautojai susirungė tarpusavyje, ir varžybas drąsiai galima vadinti ir Pabaltijo, ir netgi tarptautinėmis. Šiemet susikūrusios Lietuvos spiningautojų lygos deleguota komanda balandžio 24d. dalyvavo pirmose oficialiose tarptautinėse varžybose Latvijoje „Pavasara lasis 2010″. Kvietimas buvo gautas nuo Latvijos žvejų asociacijos prezidento Egan Simson. LSL šiose varžybose atstovavo SŽK „Kūrėnas” spiningautojai: Vladas Valukonis, Martynas Valukonis, Mindaugas Kontenis, Gintaras Zaksas ir Janas Prialgauskas. Varžybos vyko Salacos upėje 2 dalis. Dar vienas nepaneigiamas multiplikatorinės ritės privalumas yra ypatingas jos tvirtumas esant didelei dinaminei apkrovai. O ji yra neatsiejama „džerkavimo” dalis. Prekyboje yra dviejų tipų kastinginės ritės: žemo („muilinės”) ir aukšto (apskritos) profilio. Pirmojo tipo ritės skirtos delikačiam gaudymui mažesniais masalais (15-35g). Na, o „sunkiajai artilerijai” rekomenduojama naudoti klasikinius apskritus multiplikatorius. |
|
|||
|
90 queries. 0.717 seconds. |
|||||
