|
|
 Kas geriau pažista vandens telkinį, tas geriau ir žvejoja. Su meškere-gylmačiu, turint šiek tiek laisvo laiko ir kantrybės, galima gauti išsamų žūklavietės dugno vaizdą.
Bene geriausiai detalaus dugno ištyrimo svarbą ir tiesioginę šio proceso įtaką žūklės rezultatams suvokia žvejai sportininkai. Tačiau ir mėgėjams, jei tik jie nori džiaugtis geresniais laimikiais, verta nepatingėti ir atvažiavus prie telkinio pirmiausia skirti laiko žvalgybai, o tik tada galutinai nuspręsti ką, kaip ir kuo gaudyti.
 Klubas gavo pasiūlymą iš UAB „Bartžuvė“ išbandyti jų vandens telkinius. Šiuo metu bendrovėje eksploatuojama apie 220 ha tvenkinių. Tvenkiniuose auginamos tradicinės žuvys – karpiai, lydekos, karosai. Taip pat veisiamos ir auginamos „svetimšalės“ žuvys – baltieji amūrai, plačiakakčiai, vaivorykštiniai upėtakiai, eršketai. Parduodamas paaugintas žuvų mailius įžuvinimo tikslais. Bendrovė taip pat prižiūri Gilužio ežerą ir parduoda licenzijas žvejybai iš valties arba nuo kranto.
 Šiek tiek daugiau nei prieš savaitę įvyko turnyro Feeder Cup Lithuania 2011 antrojo etapo varžybos Punios tvenkinyje.
Kol dar nenurimo varžybų atgarsiai, pažiūrėkime kaip atrodo dalyvių rezultatai po dviejų turnyro etapų, na ir tuo pačiu – išklausykime antrojo etapo varžybų prizininkų mintis…
 Šiuolaikinės šėryklėlės gaminamos įvairiausių rūšių, formų bei dydžių. Tačiau žiūrint plačiąja prasme, yra trys pagrindiniai jų tipai: uždaros („block-end feeder“), atviros („open-end feeder“) ir rėminės („Method feeder“).
Kiekvienas iš minėtų šėryklėlių tipų turi įvairiausių atmainų, tačiau šį kartą aptarkime uždarų šėryklėlių („block-end feeder“) naudojimą.
 Savaitgalį pailsėję šiandien taip pat nepervargom. Gūsingas vėjas pamažu rimo, ir jau buvo galima išplaukti į fiordą. Jokių įspūdingų laimikių nebuvo. Tiesa, pagavau vieną nedidelę jūrų lydeką. Ketvirta skirtinga žuvis kelionėje. Neblogai. Norvegai pasakojo, kad ešerių galima surasti ir fiorde. Šiai žuviai reikalingas didelis gylis, o Mefjorde yra daugiau nei 200 metrų. Vietos kaip ir tinkamos, tad nusprendžiam pabandyti.
 Dabar, geras dešimt valandų išsimiegojus, po sočių pusryčių jėgos sugrįžta. Klaviatūrai spaudyti jų tiksliai užtenka. Tiesa, skauda dešinį petį. Nujaučiat dėl ko? Būtent. Bet apie viską iš pradžių. Išplaukėm gerokai po pietų. Diena, kaip ir rašiau, pasitaikė puiki. Tomis, mus pasikvietęs bičiulis norvegas, sakė, kad pirma per tokia per visą mėnesį.
 Galų gale baigėsi Latvijoje vykęs pasaulio spiningavimo iš valčių čempionatas, kuriame pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo ir Lietuvos rinktinė. Jūsų dėmesiui pateikiame galutinius čempionato rezultatus. Kaip matome, mūsiškiai sugebėjo išlaikyti pirmame ture užsiduotą tempą, užleisdami į priekį tik Rumunijos rinktinę, ir galutinėje įskaitoje užėmė penktąją, tikrai galime pasakyti, garbingą vietą. Turint omenyje kad mūsiškiams tai buvo pirmasis rimtas startas tokio lygio varžybose, ir tai, kad vyrai negailėdami asmeninių išteklių ir laiko, kovojo garbingai iš visų jėgų, belieka tik pasveikinti Lietuvos rinktinę pasiekus šį rezultatą.
 Iki šiol savo publikacijose apie žūklę su spiningu stengiausi pagrindinį dėmesį skirti žūklės technologijai, palyginti nedaug dėmesio skirdamas tam, kas gi pririšta valo gale. Vidutinis spiningautojas mėgėjas mėgsta pervertinti masalo reikšmę ir eilinį kartą gilintis į analizes, pvz., kuo „porolonas“ skiriasi nuo „gumos“ ir t.t., – tai tiktai apsunkina ir taip nevisiškai teisingą prioritetų išdėstymą. Tačiau tam tikri skirtumai tarp vienos klasės masalų visgi egzistuoja, ir būtų didžiulė klaida visiškai tai ignoruoti. Todėl, mano nuomone, atsirado būtinybė pateikti seriją publikacijų apie masalus, kurių konkretiems modeliams jaučiu išskirtinę trauką.
Šiuo metu sportinė karpių žūklė sparčiai populiarėja. Šios sistemos principinis bruožas yra įrankis su vienu kabliuku ir taip vadinamąja „plauko“ sistema. Minėtas karpių gaudymo būdas (carpfishing) atkeliavo pas mus iš Anglijos. Esminis šio žūklės metodo tikslas – trofėjinių laimikių gaudymas. Šiuolaikinė karpių žūklė– tai savotiška filosofija, kuri moko į karpį žvelgti ne kaip į grobį, o kaip į dėmesio vertą priešininką.
Šiuolaikiniame spiningavimo sporte egzistuoja tam tikras paradoksas: nepaisant visų techninių bei teorinių naujovių, kurias nuolat įsisavina sportininkai – spiningautojai, žvejai mėgėjai į juos žiūri kaip į savotiškus keistuolius, neturinčius jokio supratimo apie tikrą žūklę. Neva, sportininkai net žuvies normalios nėra matę, o juo labiau gaudę – vis savo ešeriukus traukia, nevykėliai…
Žvejų klubas „Ant bangos”, pasitikdamas pavasarį, organizuoja kraujo ir organų donorystės (donoro kortelės) akciją! Žvejų klubo „Ant bangos” nariai – ne tik aistringi žvejai ir gamtos puoselėtojai, bet ir visapusiškai atsakingi piliečiai – supranta, kad neužtenka nedaryti blogų darbų – būtina daryti gerus, ir gerų darbų nebūna per daug. Kviečiame visus klubo narius ir ne narius, žvejus, jų artimuosius ir bendradarbius bei šiaip neabejingus kilniai donorystės idėjai 2010 m. balandžio 15 d. 18 val. atvykti į Nacionalinį kraujo centrą (Žolyno g. 34, Vilnius) – visi, kas galime, duosime ligoniams gyvybiškai būtino kraujo ir pasirašysime donoro kortelę, t.y. po savo mirties kažkam dovanosim gyvenimą. Pravesime ekskursiją po kraujo centrą.
Manau, jog retas kuris nesutiks su nuomone, kad gebėjimas sukomplektuoti gerą žūklės įrankį yra vienas iš žvejo profesionalumo įrodymų. Tai liečia visus gaudymo būdus – nuo skritulio iki spiningo ar muselinės. Tačiau ypač svarbu suderinti šiuolaikinį spiningą, nes reikia kreipti dėmesį į daugybę smulkmenų, kurios pradedančiajam gali būti visiškai nesuprantamos
|
|
