
Praėjęs savaitgalis ir šventės buvo dėkingas laikas žvejybai – tiek oro sąlygomis, tiek ir laimikiais. Be abejo, klubo „aukšlininkai“ bei spiningautojai, dalyvavę savaitgalio varžybose ne visai su tuo sutiks,- bet varžybos varžybomis, čia jau savita specifika. Apie jas jau rašyta ankstesnėse naujienose, tad jūsų dėmesiui – „nevaržybininkų“ įspūdžiai.

Rašau, pakeliui namo. Į Lietuvą. Kelias netrumpas, laiko per akis ir į valias. Galima ramiai apgalvoti kas buvo taip ir pasidalinti išgyventa patirtim su visais. Visa išvyka, galima sakyti, mokslinis eksperimentas. Pradedant įrankiais ir masalais, baigiant pačia kelione. Pirmas kartas, kitaip sakant. Butent todėl, verta apie taip papasakoti. Kad abejojantiems, būtų lengviau apsispręsti. Kad nenusprendusiems, būtų lengviau išsirinkti.

Savaitgalį pailsėję šiandien taip pat nepervargom. Gūsingas vėjas pamažu rimo, ir jau buvo galima išplaukti į fiordą. Jokių įspūdingų laimikių nebuvo. Tiesa, pagavau vieną nedidelę jūrų lydeką. Ketvirta skirtinga žuvis kelionėje. Neblogai. Norvegai pasakojo, kad ešerių galima surasti ir fiorde. Šiai žuviai reikalingas didelis gylis, o Mefjorde yra daugiau nei 200 metrų. Vietos kaip ir tinkamos, tad nusprendžiam pabandyti.

Ne vienam žvejui, ypač baigiantis ledo sezonui, knieti aplankyti jūrą. Taigi ir aš kūriau planus ten nuvažiuoti anksti pavasarį. Juolab Bitės žvejų klube sutikau ir daugiau šios srities „ekstremalų“. Tai buvo šilto ir šalto matę žvejai Albertino, RomkaDmb ir Gucul. Prieš pradėdamas pasakoti apie pačią žvejybą paminėsiu, kad prieš tai plekšnių žvejybai pasigaminau „šaukštą“, kurį labai knietėjo išbandyti net tokiomis nepalankiomis sąlygomis. Orą pranašavo nekokį – besikeičiantį vėją, kritulius, tačiau tai mūsų neišgąsdino. Buvome pasiruošę ir žvejybai nuo kranto.

Šiame straipsnyje aprašytos Lietuvos ežeruose, upėse gyvenančios žuvys – jų išvaizdą, mitybos įpročiai, geriausio kibimo metas, neršto subtilybės ir t.t.
Šį kart Baltija nebuvo dosni. Varžybos vyko gegužės 18-19 dienomis. Trumpai sakant: nepasisekė… Gal šį kart ir man suveikė palinkėjimas “gero kliovo” – ačiu Donatui.. O dabar šiek tiek plačiau. Nuvažiavus į vietą, vaizdelis nekoks – jūra banguoja, ne taip kiap pernai, bet banga gerai yra. Nuotaika gera, nusiteikęs kovai. R registracija, trumpas instruktažas ir visi brenda į jūrą. Bandžiau gaudyt kiap tik mokėjau ir su kuo tik turėjau, bet nenorėjo vėjažuvės lipt į krantą nors tu ką…