|
|||||
|
 Praėjęs savaitgalis ir šventės buvo dėkingas laikas žvejybai – tiek oro sąlygomis, tiek ir laimikiais. Be abejo, klubo „aukšlininkai“ bei spiningautojai, dalyvavę savaitgalio varžybose ne visai su tuo sutiks,- bet varžybos varžybomis, čia jau savita specifika. Apie jas jau rašyta ankstesnėse naujienose, tad jūsų dėmesiui – „nevaržybininkų“ įspūdžiai.  Praėjusiais metais savo didžiausiu atradimu žvejyboje vadinau Avilio ežerą, tyvuliuojantį Zarasų rajone. Po galais, dar dabar atsimenu tą įspūdį, kurį padarė Aukštaitijos perlas su 31 sala, daugybe sėklių ir puikiai kimbančia žuvimi. Šiemet, metų atradimo titulą, galiu drąsiai paskirti Atmatos upei. Dauguma, jūsų tikriausiai pasijuoksit.  Liepos viduryje, 15-17 dienomis, Latvijoje šalia Rygos vyko jau trečiosios Pabaltijo spininingavimo taurės varžybos. Po praėjusiais metais vykusių varginančių trijų etapų , buvo nuspręsta jas toliau rengti vieną savaitgalį, kasmet vis kitoje šalyje. Šiemet organizatorių garbė atiteko broliukams latviams. Dalyvavo 4 lietuvių, 4 latvių, 3 estų ir viena spiningautojų komanda iš Kaliningrado.  Šiame straipsnyje aprašytos Lietuvos ežeruose, upėse gyvenančios žuvys – jų išvaizdą, mitybos įpročiai, geriausio kibimo metas, neršto subtilybės ir t.t. Kiekvienas pradedantysis džerkistas dažnai užduoda sau klausimą. „Kas tie džerkai, iš kur jie atsirado? ‘‘. Kaip minėjo rusų žvejas Aleksandras Chlybovas :“ džerkai tai kaip antras nacionalinis švedų sportas po ledo rytulio, atrodo, kad švedai kitaip ir negaudo, o tik džerkais‘‘. Bet iš tiesu taip nėra. Džerkus sugalvojo senieji Amerikos gyventojai – indėnai, būtent jie iš medžio droždavo panašius į žuvis daiktus, juos spalvindavo augaliniais dažais ir tvirtindavo kablius, bei prisirišę prie rankos storą šniurą suteikdavo jiems gyvybę gaudydami didžiąsias šiaurės Amerikos plėšrūnes. Monaičio ežeras yra Semeliškių seniūnijoje, pietrytinėje Elektrėnų savivaldybės dalyje (Vilniaus apskritis), šalia Monio ežero. Ežerą galima pasiekti važiuojant nuo Trakų link Semeliškių arba per Vievį ir Laičius. Prie ežero, Užkryžių km. Monaičio plotas – 50,4 ha, didžiausias gylis – 25 m, kranto linijos ilgis – 3,9 km. Ežere dominuoja priesmėlio gruntas. Ežeras yra priskirtas seliavinių ežerų tipui, todėl vandens telkinio tvarkymo tipinis planas nustato, kad Monaitį reikia žuvinti lydekomis (kas 2 metus) bei seliavomis (jei yra vykdoma jų žvejyba) „Tvičingo“ populiarumas auga kaip lavina. Daugėja publikacijų, kuriose autoriai dalinasi savo nuomonėmis dėl masalų pasirinkimo ir traukimo ypatumų. Egzistuoja didžiulis „tvičinginių“ voblerių pasirinkimas, bet apie praktinį jų panaudojimą beveik nėra jokios informacijos. Vis daugiau ginčų tarp žvejų atsiranda dėl vadinamojo humaniško požiūrio į žūklę, propaguojant principą „pagavai – paleisk”. Vieni žvejai teigia, kad tai yra galimybė išsaugoti ženkliai retėjančią žuvų populiaciją, ypač vertingas rūšis, pasak kitų – po pažinties su kabliuku ir ilgo varginimo traukiant, didžioji dalis žuvų tiesiog žūna. Kaip ir bet kurį kitą rimtesnį klausimą, principą „pagavai – paleisk” (toliau – „PP”) vertėtų panagrinėti išsamiau, juolab kad kartais net specialistų ichtiologų nuomonės kardinaliai skiriasi Vėlų rudenį, kai orai yra šalti, vėjuoti, o vandens temperatūra maža – nėra didelio noro traukioti inkaro iš šalto vandens. Kur kas maloniau yra tiesiog ramiai pasiplaukioti po vandens telkinį pasileidus porą voblerių iš paskos. Dažnai girdžiu nuomones, kad velkiaujant labai paprasta sugauti žuvį ir tai neįdomus žūklės būdas, tačiau aš manau, kad žymiai paprasčiau yra “iškrapštyti” lydeką iš žolių ar “nurinkt” nuo šlaito. Tereikia atsistoti tam tinkamoje vietoje ir “apdirbinėti” žūklės vietą skirtingais masalais. Pats velkiavimas gal ir nėra labai sportiškas žūklės būdas, tačiau vieną kartą pabandžiau ir “užsikabliavau” Nesu tikras ar pastebėjote, bet šiais metais, „Meškeriotojo” žurnale ir www.ant-bangos.lt publikavau straipsnių ciklą „Kaip laimėti LSA varžybas”. Juose aprašiau savo asmeninę ir komandos patirtį po laimėtų etapų, kalbinau kitus atskirų etapų laimėtojus. Kadangi, pats nugalėjau viso čempionato asmeninėje įskaitoje, tai tiesiog jaučiu pareigą pasidalinti su jumis savo patyrimais ir paslaptimis kaip tą padaryti. Trumpai prisiminsiu visus šių metų Lietuvos spiningautojų asociacijos (LSA) spiningavimo čempionato etapų laimėtojus. Pirmąjį Stirnių ežere „Ištrauk tinklą ir ežeras tau padėkos” – šią frazę teko ne kartą girdėti, bet su tuo susidūręs dar nebuvau. Iki šio savaitgalio! Ežero padėką pasiėmėm avansu. Penktadienį su draugu nutarėme nuvažiuoti pažvejoti į ežeriuką, kuris yra netoli Vilniaus. Nuvykę sutinkame dar pora likimo brolių, spiningavimo entuziastų. Pasak jų šiandien „nekiba”. Abi valtys be laimikiu. Tad pradžia nieko gero nežadanti… Daug nesiblaškydami pastatom po pora skrituliu ir plaukiame ieškoti lydekų Pirmoji velkiavimo žvejyba šiais metais. Turiu omenį tikslinė. Dažnai spiningaudami perplaukdami iš vietos į vietą patempiam masalus paskui. O šį sekmadienį, buvom pasiryžę tampyti visą dieną. |
|
|||
|
78 queries. 0.671 seconds. |
|||||
