|
|
 Įrankiai, skirti poledinei žūklei avižėle, pagal savo konstrukciją yra vieni paprasčiausių. Tačiau šis paprastumas – tik išorinis, ir kaupiantis patirčiai dauguma žvejų susirenka gausų bagažą įvairių smulkmenų ir niuansų, kurie padeda padidinti žūklės efektyvumą. Vienok, pradedančiajam „avižėlininkui“ žinoti daugumą gudrybių pradžioje visiškai netikslinga, jiems kur kas svarbiau įsisavinti pagrindinius principus, kitaip tariant – „skeletą“, kurį vėliau bus galima aplipdyti „raumenimis“ iš savo paties asmeninės patirties. Straipsnyje pamėginta trumpai suformuluoti pagrindinius niuansus iš praktinės žvejo-sportininko patirties.
 Ar gali būti normaliam žvejui smagu gaudyti mažą žuvį? Tegu ir labai gerai kimbančią, bet didžiausi jos egzemplioriai neperkopia nei 30 cm. Prieš keletą metų, bičiuliai, galvojau, kad ne. Koks malonumas traukti aukšlės dydžio žuvis storiausiu valu ir grubiais įrankiais tada dūmojau. Ir ką jūs manot? Gyvenimas, toks įdomus dalykas, kad posakis „niekada nesakyk niekada“ yra labiau taisyklė, nei taisyklę patvirtinanti išimtis. Žvejo gyvenimas irgi patenka į tuos pačius rėmus. Ne kiekvienoje žūklėje atsitinka kažkas neįtikėtino ir nuostabaus
 2011 m. Žvejų klubo „ANT BANGOS” ir Suomijos žūklės reikmenų gamintojas „Kuusamo” organizuojamos pirmosios Lietuvoje poledinio blizgiavimo varžybos. Jų tikslas – išaiškinti stipriausius Lietuvoje poledinio blizgiavimo žvejus bei skatinti ir plėtoti poledinės žūklės mėgėjų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pagrindiniai uždaviniai – pritraukti į varžybas kuo daugiau dalyvių; sudaryti sąlygas pasidalinti patirtimi; skatinti tausoti gamtą ir žuvų išteklius. Čempionatas organizuojamas ir vykdomas laikantis Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių (toliau – MŽT) ir šių nuostatų.
Kiekvienas pradedantysis džerkistas dažnai užduoda sau klausimą. „Kas tie džerkai, iš kur jie atsirado? ‘‘. Kaip minėjo rusų žvejas Aleksandras Chlybovas :“ džerkai tai kaip antras nacionalinis švedų sportas po ledo rytulio, atrodo, kad švedai kitaip ir negaudo, o tik džerkais‘‘. Bet iš tiesu taip nėra. Džerkus sugalvojo senieji Amerikos gyventojai – indėnai, būtent jie iš medžio droždavo panašius į žuvis daiktus, juos spalvindavo augaliniais dažais ir tvirtindavo kablius, bei prisirišę prie rankos storą šniurą suteikdavo jiems gyvybę gaudydami didžiąsias šiaurės Amerikos plėšrūnes.
Šiuo metu Maksimas Kusmarcevas laikomas vienu geriausiu Rusijos sportininku, gaudančiu avižėle. Jis yra nugalėjęs pačiose prestižiškiausiose Rusijos ir pasaulinėse varžybose. Tokių pasiekimų priežastis – ypatingas kruopštumas ruošiant žvejybinę įrangą, žūklės techniką ir taktiką. Pažiūrėjus į jo įrangą, galima pastebėti tikrai įdomių ir naudingų dalykų. Tokia įrangos komplektacija tinka tiek varžyboms, tiek mėgėjiškai žūklei
Galbūt kai kas su manimi ir nesutiks, bet pagal mano pastebėjimus, ešerius sąlyginai galima skirti į 3 rūšis. Pirmieji maitinasi išimtinai smulkiais vandens gyviais ir atitinkamai kimba tiktai ant avižėlės. Antrieji pirmenybę teikia mailiukui, ir dėl to geriau griebia blizgę ar balansyrą. Na o tretieji – ryja viską
Balansyras (švytuoklė) – sąlyginai naujas masalas. Pirmosios blizgės – balansyrai pasirodė maždaug praeito šimtmečio 70-aisiais ar 80-aisiais metais. Žinoma, šie masalai buvo pagaminti Suomijoje, o jei norite tiksliau – jie buvo pagaminti RAPALA kompanijoje. Savaime suprantama, šie masalai iš karto pateko į „super deficitinių” prekių gretas ir kainavo nemažus pinigus – gauti suomių gamybos balansyrų pavykdavo toli gražu ne kiekvienam. Nors, nagingesni žvejai greitai perprato jų gamybos ypatumus ir jau aštuntojo dešimtmečio viduryje nemažai žvejų žūklėje juos nuolat naudodavo
Kaip išsirinkti avižėlę vienoms ar kitoms sąlygoms? Pagal formą? Pagal dydį? Pagal spalvą arba kabliuką? O galbūt žuvis yra kvaila ir jai tas pats, ir jeigu jau ji kimba tai kibs? Turbūt renkantis avižėles pas kai kuriuos gali iškilti tokie klausimai ir kankinti bloga nuojauta – “atiduosiu pinigus o žuvys ims ir nekibs”! Pabandysiu pateikti savo požiūrį šiame iš pirmo žvilgsnio nelengvame klausime
Žvejų klubas „ANT BANGOS” ir UAB „Kotas” kviečia visus Lietuvos žvejus dalyvauti tradicinėse asmeninėse poledinės žūklės varžybose – čempionate.
Gruodžio 13-osios rytas, termometras rodo – 4 laipsnius, reikia ruoštis žūklėn … Išvakarėse, su klubiečiu Gintaru, sutarėm mėginti rasti ledą, nes kažkiek vilties davė visą dieną buvusi minusinė temperatūra, na ir VTBS agentūra (viena turgaus boba sakė) irgi nuteikė teigiamai … Bet ryte gaunu liūdna žinią, Gintaras patikrino vieną perspektyvų ledo atžvilgiu ežerioką ir rado tik 1,5 cm storio ledą, viltys pažvejoti dingo. Na namie vis tiek nesisėdi, sakau paieškosiu ledo, pavaikštinėsiu ežeriukų pakrantėmis.
Žūklės klubas „Ant Bangos” ir UAB „Fish on” kviečia visus Lietuvos žvejus dalyvauti tradicinėse ir vienintelėse Lietuvoje asmeninėse poledinės žūklės varžybose – čempionate. Pagrindinis prizas čempionato nugalėtojui – 500 LTL vertės čekis apsipirkti klubo partnerio ir šių varžybų generalinio rėmėjo UAB „Fish on” (Perkūnkiemio g. 13,Vilnius) žūklės reikmenų parduotuvėje. Etapų laimėtojams – 100 LTL vertės čekiai ir UAB „Fish on” įsteigti prizai, prizininkams – „Ant Bangos”, UAB „Fish on”, „Sonax” ir UAB „Pribus” dovanos.
Praėjusį savaitgalį, pučiant vėjams ir lyjant lietui, baigėsi „Ant Bangos – St.Croix” 2008 m. poledinės žūklės čempionatas. Nors įvyko tik trečiasis etapas iš planuotų keturių, tačiau dėl šiam metų laikui „įdomių” orų buvo nuspręsta čempionatą pabaigti jau dabar. Paskutinysis etapas buvo surengtas ant ŽK „Ant Bangos” nuomojamo Beržos ež. (Molėtų raj.) ledo. Nepabūgę naktį siautusios audros į varžybas susirinko 30 žvejų. Etapo organizatoriai, išvakarėse patikrinę ledo storį, garantavo dėl visų dalyvaujančių saugumo, nes ledo storis siekė 18-20 cm.
|
|
