|
|
 Savaitgalį pailsėję šiandien taip pat nepervargom. Gūsingas vėjas pamažu rimo, ir jau buvo galima išplaukti į fiordą. Jokių įspūdingų laimikių nebuvo. Tiesa, pagavau vieną nedidelę jūrų lydeką. Ketvirta skirtinga žuvis kelionėje. Neblogai. Norvegai pasakojo, kad ešerių galima surasti ir fiorde. Šiai žuviai reikalingas didelis gylis, o Mefjorde yra daugiau nei 200 metrų. Vietos kaip ir tinkamos, tad nusprendžiam pabandyti.
 Dabar, geras dešimt valandų išsimiegojus, po sočių pusryčių jėgos sugrįžta. Klaviatūrai spaudyti jų tiksliai užtenka. Tiesa, skauda dešinį petį. Nujaučiat dėl ko? Būtent. Bet apie viską iš pradžių. Išplaukėm gerokai po pietų. Diena, kaip ir rašiau, pasitaikė puiki. Tomis, mus pasikvietęs bičiulis norvegas, sakė, kad pirma per tokia per visą mėnesį.
 Apniūkęs oras, lengvas vėjas – puikus metas praleisti pusdienį ežere ir sugauti rudeninę lydeką.Šį kart pasirinktas įnoringas ežeras Monis.Paplaukus šiek tiek toliau kranto, gyliui krentant iki 17-18 metrų pasimato pirmieji lankeliai. Kuo toliau – tuo labiau pilnėja ekranas. Pasiplaukiojus ilgiau, darau prielaidą, kad žuvis jau lenda į duobes.
Vėlų rudenį, kai orai yra šalti, vėjuoti, o vandens temperatūra maža – nėra didelio noro traukioti inkaro iš šalto vandens. Kur kas maloniau yra tiesiog ramiai pasiplaukioti po vandens telkinį pasileidus porą voblerių iš paskos. Dažnai girdžiu nuomones, kad velkiaujant labai paprasta sugauti žuvį ir tai neįdomus žūklės būdas, tačiau aš manau, kad žymiai paprasčiau yra “iškrapštyti” lydeką iš žolių ar “nurinkt” nuo šlaito. Tereikia atsistoti tam tinkamoje vietoje ir “apdirbinėti” žūklės vietą skirtingais masalais. Pats velkiavimas gal ir nėra labai sportiškas žūklės būdas, tačiau vieną kartą pabandžiau ir “užsikabliavau”
Pirmasis echolotas, kitaip vadinamas sonaru, buvo sukurtas XX amžiaus viduryje. Veikimo principas yra labai paprastas, t.y. siųstuvas siunčia impulsą, kuris yra paverčiamas į garso bangą ir siunčiamas į vandenį. Banga atsispindi nuo po vandeniu esančių objektų ir grįžta į keitiklį, kur ji paverčiama elektros signalu ir perkeliama į sonaro ekraną. Tokios bangos siunčiamos labai dažnai, todėl lengvai nustatomas atstumas iki objekto ir gaunamas vaizdas ekrane yra labai tikslus ir nuoseklus
Antroje straipsnio dalyje noriu papasakoti apie naudojamą įrangą ir įrankius. Pradėsiu nuo valties. Mano valtis yra 3,2 m ilgio. To pilnai pakanka velkiavimui tiek vienam, tiek dviem žmonėm iš vienos valties. Patogiausia yra naudoti PVC valtį su kietu dugnu. Šiuo metu Lietuvoje šių valčių pasirinkimas yra labai didelis: “Suzumar”, “Bush”, “Brig” ir kt. Visos jos puikiai tinka velkiavimui.
Ruduo – velkiavimo ir rekordinių laimikių metas. Toks yra daugelio spiningavimo entuziastų įsitikinimas. Be abejo tame yra tiesios, nes rudeniop, atšalus vandeniui, žuvys traukiasi į gilumas. Ši taisyklė galioja ir lydekoms. Mailiaus koncentracija vieno vietoje gali būti labai didelė, todėl lydekom tai ideali vieta maitinimuisi.
Yra tokia mada: pradėti rašinį kokiu nors posakiu. Pats taip darau. Maždaug trumpai drūtai kali užslėptą mintį to, apie ką rašysi toliau. Pavyzdžiui, pradedu posakiu „gerai ten, kur mūsų nėra”. Ir toliau pasakoju apie nekibią žvejybą, kaip visą dieną eksperimentavau, keičiau masalus ir kokias išvadas padariau. O baigiu tuo, kaip sutikti kiti žvejai pasakojo, kad visgi
Lietuvos spiningautojų asociacija pirmą kartą deleguoja savo atstovus į tarptautines varžybas. Buvo planuota dalyvauti Pasaulio čempionate, kuris turėjo vykti Velse, tačiau dėl finansinės krizės organizatoriai nusprendė šiais metais nedaryti varžybų. Teko ieškoti panašių varžybų. Pirmiausiai buvo pasirinktas Pasaulio upėtakių gaudymo čempionatas Andoroje, bet vėliau buvo nuspręsta vykti į lydekų gaudymo čempionatą Švedijoje su tą viltim, kad rezultatai gali būti geresni, nes lydekas gaudyti mokam kur kas geriau nei upėtakius.
Viskas prasiėjo šeštadienį, gal apie pusę septynių, nors komandos draugas Linas turėjo atvažiuoti tik aštuntą. Paprastai keliuosi vėliau, tačiau prieš varžybas sunkiai miegojosi. Visada sunkiai miegasi, kai žinau, kad kitą dieną į žvejybą. O čia juk – Lietuvos spinigautojų asociacijos (LSA) 2007m. spiningavimo čempionato pirmasis etapas – Alaušų ežeras Molėtų rajone! Etapą organizuoja Molėtų spiningautojų klubas –„Auksinė žuvelė“.
|
|