|
|
 Praėjusią savaitę LR Seime buvo svarstoma gausybė projektų, susijusių su Mėgėjiškos žūklės bei Žuvininkystės įstatymų pakeitimais. Ir kaip dažniausiai šioje Seimo kadencijoje pasitaiko tiek patys projektai, tiek jų svarstymas parodė visišką mūsų išrinktų valdžios vyrų neišprusimą ir nepagarbą 170 tūkstančius viršijančiai Lietuvos žvejų mėgėjų bendruomenei.
 Vieni iš ilgiausiai mūsų Vyriausybėje ruošiamų teisės aktų yra Mėgėjų žūklės įstatymas bei Žuvininkystės įstatymo pataisos. Šie įstatymai pradėti svarstyti dar buvusioje vyriausybėje ir konservatorių valdymo laikotarpiu vis dar nepatvirtinti Seime. Galbūt tai nėra patys svarbiausi Lietuvos valstybei bei jos piliečiams įstatymai, kita vertus jie liečia didelę dalį mūsų šalies gyventojų, ypač tų teisės aktų įsigaliojimu yra suinteresuoti žvejai mėgėjai, kurių respublikoje priskaičiuojama apie 150 tūkst.
 Šią žiemą iki naujųjų metų tikro ledo taip ir nesulaukėme, tad nori nenori reik leisti laiką spiningaujant ar gaudant dugninėmis bei plūdinėmis meškerėmis. Tai gal galima sėkmingai gaudyti ir aukšles? Vienintelis būdas tuo įsitikinti – praktinis eksperimentas. Taigi, 2012 metų žiema, sausio mėnuo, lauke sninga, temperatūra 0° C – pats geriausias metas aukšlių žūklei…
 Praėjusiais metais savo didžiausiu atradimu žvejyboje vadinau Avilio ežerą, tyvuliuojantį Zarasų rajone. Po galais, dar dabar atsimenu tą įspūdį, kurį padarė Aukštaitijos perlas su 31 sala, daugybe sėklių ir puikiai kimbančia žuvimi. Šiemet, metų atradimo titulą, galiu drąsiai paskirti Atmatos upei. Dauguma, jūsų tikriausiai pasijuoksit.
 Kokias naujienas dažniausiai praneša žiniasklaida? Atsakymas vienareikšmis – blogas. Visa laimė, kad mes į „super“ žiniasklaidos vardą nepretenduojam ir naujienos žūklės pasaulyje paprastai būna geros. Šiemet jų kaip niekad gausu, o ypatingai – spiningautojų padangėje.
 Šių metų Lietuvos spiningavimo čempionatas baigėsi prieš dvi savaites Elektrėnuose. Nors įtampa dėl 6-ių prizinių vietų laikėsi iki paskutinės paskutinio etapo minutės, tačiau kulminaciją galime vadinti daugiau ar mažiau dėsninga. Pirmajame šešetuke atsidūrė tie sportininkai, kurie šiemet buvo geresni už kitus. Daugiau treniravosi, daugiau skyrė laiko, daugiau investavo į įrankius ir masalus, ir tiesiog, pagavo daugiau nei kiti.
 Liepos viduryje, 15-17 dienomis, Latvijoje šalia Rygos vyko jau trečiosios Pabaltijo spininingavimo taurės varžybos. Po praėjusiais metais vykusių varginančių trijų etapų , buvo nuspręsta jas toliau rengti vieną savaitgalį, kasmet vis kitoje šalyje. Šiemet organizatorių garbė atiteko broliukams latviams. Dalyvavo 4 lietuvių, 4 latvių, 3 estų ir viena spiningautojų komanda iš Kaliningrado.
 Šiek tiek daugiau nei prieš savaitę įvyko turnyro Feeder Cup Lithuania 2011 antrojo etapo varžybos Punios tvenkinyje.
Kol dar nenurimo varžybų atgarsiai, pažiūrėkime kaip atrodo dalyvių rezultatai po dviejų turnyro etapų, na ir tuo pačiu – išklausykime antrojo etapo varžybų prizininkų mintis…
 Šiame straipsnyje noriu trumpai apžvelgti pasirodžiusią karštą naujieną Lietuvos rinkoje: hibridinį voblerį JIGWOBBLER. Tai naujiena voblerių rinkoje ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Suomių sukurtas produktas Vokietijoje pasirodė dar praeitais metais, todėl kai kurie žvejai bandė parsisiūsti jį į Lietuvą jau šiek tiek anskčiau. Kadangi tai naujiena, informacijos internete nėra labai daug, todėl galima būtų trumpai apžvelgti kas tai per produktas ir „su kuo valgomas“. Trumpai pasakius: tai džigas ir vobleris viename.
 Šiemet Lietuvos meškeriotojai sulaukė ypatingos naujienos – kvietimo dalyvauti sportinės žūklės dugnine meškere turnyre „Feeder Cup Lithuania 2011“, kurį organizuoja net trys žvejų klubai: „Ant bangos“, „Žvejonys“ bei „Fideris“.
Kadangi toks turnyras yra naujovė ne tik mūsų klubo istorijoje, bet ir apskritai Lietuvos sportinės žūklės pasaulyje – paprašėme renginio organizatorių atskleisti visus turnyro užkulisius.
 Šiame straipsnyje aprašytos Lietuvos ežeruose, upėse gyvenančios žuvys – jų išvaizdą, mitybos įpročiai, geriausio kibimo metas, neršto subtilybės ir t.t.
Kiekvienas pradedantysis džerkistas dažnai užduoda sau klausimą. „Kas tie džerkai, iš kur jie atsirado? ‘‘. Kaip minėjo rusų žvejas Aleksandras Chlybovas :“ džerkai tai kaip antras nacionalinis švedų sportas po ledo rytulio, atrodo, kad švedai kitaip ir negaudo, o tik džerkais‘‘. Bet iš tiesu taip nėra. Džerkus sugalvojo senieji Amerikos gyventojai – indėnai, būtent jie iš medžio droždavo panašius į žuvis daiktus, juos spalvindavo augaliniais dažais ir tvirtindavo kablius, bei prisirišę prie rankos storą šniurą suteikdavo jiems gyvybę gaudydami didžiąsias šiaurės Amerikos plėšrūnes.
|
|