|
|
 Praėjusiais metais savo didžiausiu atradimu žvejyboje vadinau Avilio ežerą, tyvuliuojantį Zarasų rajone. Po galais, dar dabar atsimenu tą įspūdį, kurį padarė Aukštaitijos perlas su 31 sala, daugybe sėklių ir puikiai kimbančia žuvimi. Šiemet, metų atradimo titulą, galiu drąsiai paskirti Atmatos upei. Dauguma, jūsų tikriausiai pasijuoksit.
 Kokias naujienas dažniausiai praneša žiniasklaida? Atsakymas vienareikšmis – blogas. Visa laimė, kad mes į „super“ žiniasklaidos vardą nepretenduojam ir naujienos žūklės pasaulyje paprastai būna geros. Šiemet jų kaip niekad gausu, o ypatingai – spiningautojų padangėje.
 Dar kartą sveikinam Lietuvos spiningautojų rinktinę, užėmusią 3-ią vietą Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionate. Tikimės, kad kitais metais Lietuvos rinktinė irgi parodys puikų rezultatą.
Dabar trumpai apie pakeitimus LSL taisyklėse.
 Šių metų Lietuvos spiningavimo čempionatas baigėsi prieš dvi savaites Elektrėnuose. Nors įtampa dėl 6-ių prizinių vietų laikėsi iki paskutinės paskutinio etapo minutės, tačiau kulminaciją galime vadinti daugiau ar mažiau dėsninga. Pirmajame šešetuke atsidūrė tie sportininkai, kurie šiemet buvo geresni už kitus. Daugiau treniravosi, daugiau skyrė laiko, daugiau investavo į įrankius ir masalus, ir tiesiog, pagavo daugiau nei kiti.
 Elektrėnų marios – dirbtinis specialiosios paskirties vandens telkinys Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Elektrėnų. Susiformavo patvenkus Strėvos upę. Marių vanduo naudojamas šiluminės Lietuvos elektrinės aušinimui.
Elektrėnų marios užima 1240 ha plotą. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 11 km, plotis iki 3,1 km. Didžiausias gylis siekia virš 30 m (giliausia vieta – buvusiame Jagudžio ežere). Šiaurinė tvenkinio dalis ežerinės kilmės, pietinė – upinės. Šiaurinės dalies plotas 1134 ha, ilgis 5,3 km, didžiausias plotis 3,1 km. Rytiniai ir šiauriniai krantai statūs, aukšti, o vakariniai – lėkšti, vietomis pelkėti. Pietinės dalies plotas 215 ha, ilgis 5,6 km, didžiausias plotis 0,9 km. Krantai žemi. Apie 80 % visų tvenkinio krantų yra ardomi. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas, dugnas padengtas įvairių rūšių moliu. Dugno reljefas labai sudėtingas. Mariose yra 18 salų, kurių bendras plotas 50,5 ha.
 Praėjusį savaitgalį, gegužės 7-8 dienomis Rėkyvos ežere šalia Šiaulių prasidėjo 2011 metų Lietuvos spiningavimo iš valčių čempionatas. Pirmajame etape iš planuojamų penkių dalyvavo 54 spiningautojai, 15 komandų iš 8 žvejų klubų.
 Kaip ir pernai pirmasis etapas vyks Rėkyvos ežere, šalia Šiaulių. Rėkyvos ežeras pasižymi įspūdingo dydžio ešeriais, tačiau sugauti juos nėra labai lengva. Vietiniai žvejai gaudo pagrinde velkiaudami, o varžybose to daryti negalima, todėl surasti alkaną didelį ešerį ir dar sugebėti jį sugauti – yra sunkiai įkandama užduotis.
Laidos komanda nusprendė sudalyvauti, ko gero, didžiausiose Lietuvoje spiningavimo varžybose – Lietuvos sportinės žūklės federacijos taurei laimėti (kartu ir Lietuvos spiningavimo čempionato „Abu Garcia“ taurei laimėti trečiajame etape). Tiksliau sakant, etatinio varžybų dalyvio Emilio pakviestas varžybose spiningauja ir Saulius. Kaip vyksta spiningavimo varžybos naujo varžybų dalyvio akimis žiūrėkite šioje „Šiandien kimba“ laidoje. Artimiausias 2010
Šiuolaikiniame spiningavimo sporte egzistuoja tam tikras paradoksas: nepaisant visų techninių bei teorinių naujovių, kurias nuolat įsisavina sportininkai – spiningautojai, žvejai mėgėjai į juos žiūri kaip į savotiškus keistuolius, neturinčius jokio supratimo apie tikrą žūklę. Neva, sportininkai net žuvies normalios nėra matę, o juo labiau gaudę – vis savo ešeriukus traukia, nevykėliai…
Vasario 21 d. „ANT BANGOS-Kotas” poledinės žūklės čempionato dalyviai rinkosi prie Monio ežero, šalia Daugirdiškių gyvenvietės. Šį kartą varžytis panoro rekordinis dalyvių skaičius – keturiasdešimt penki sportininkai ir aštuoni laisvojo stiliaus varžybų mėgėjai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Daugų, Elektrėnų, Trakų, Utenos, Molėtų, Varėnos ir Vilkaviškio. Visą šeštadienį lijo, tačiau sekmadienis išaušo ramus ir padovanojo labai gerą orą žvejams, nusprendusiems vienintelę trumpojo savaitgalio dieną praleisti gamtoje
Galbūt kai kas su manimi ir nesutiks, bet pagal mano pastebėjimus, ešerius sąlyginai galima skirti į 3 rūšis. Pirmieji maitinasi išimtinai smulkiais vandens gyviais ir atitinkamai kimba tiktai ant avižėlės. Antrieji pirmenybę teikia mailiukui, ir dėl to geriau griebia blizgę ar balansyrą. Na o tretieji – ryja viską
Masalų tipai – nuo paprasto iki sudėtingo
Daugumoje Europos ir Vidurio Rusijos vandens telkinių (aš iš šio sąrašo išbraukiu Ladogą, Volgos vandens saugyklas, nes ten kitokios žūklės sąlygos) didelius kiekius sudaro smulkūs ir kiek didesni ešeriai. Jų svoris retai viršija 300 gramų, dažniausiai svyruoja nuo 30 iki 100 gramų. Būtent šioms žuvims rinksime blizgutės dydį ir tipą
|
|