Taip jau įvyko, kad Jusiukas pradėjo gaivinti Baltijos šalių brolišką draugystę, todėl buvome pakviesti sudalyvauti viename iš Latvijoje masiškiausių ir labai įdomių žvejybinių renginių -KOKNESĖ taurę, kuri įvyko 2010 birželio mėnesio 5 dieną. Taigi, išvakarėse dviem ekipažais kartu su broliais Kulbiais ir Aurimu, kas tiesiai žvyrkeliais, kas gerokai ilgindamas kelią duobėtu asfaltu, dardėjome link varžybų vietos Aizkrauklės rajone. Kelio vingiuose pirmą kartą atsiveria Dauguvos upės vaizdas, kuris nepaliktų abejingo nei vieno upinės žūklės mėgėjo. Plotis kaip keletą Nemunų sudėjus, vanduo tamsus kaip kokiame durpyne. Oho! Pirmas jausmas įspūdingas.
Galu gale pasiekiu gana nedidelį Koknesės miestelį, o mano bičiuliai, pasirodo, tik ką išplaukė lengvai prasiblaškyti po „jūrines“ bangas ir surasti vieną kitą perspektyvią žūklavimui vietą. Vėjas toks, kad tik išlipus iš mašinos norisi kažką apsirengti šilčiau.
Kol laukiu savo draugų išvadavimo iš vienatvės, į sodybą įrieda latvių džipukas, iš kurio išsirita trys draugiški Justo pažįstami, kurių net tarmė pakelia nuotaiką. Latviai mums perleido savo pripučiamą valtį, o patys sėdo už „kazankės“ šturvalo.
Netrukus grįžta į krantą žvalgai, kurie praneša įdomios informacijos, kad starkiai kimba, bet nedideli, Aurimui nukerta vieną masalą lydeka, visi sulaukė kibimų per tokią bangą ir tokį trumpą laiką. Džiugu girdėti, bet norisi viską patikrinti „čia ir dabar“, todėl ant latviško „Dulkano“ paskubomis kabinam 25 AG, imam kelias dėželes masalų ir pirmyn per bangas.
Variklis naudotas, bet įsigijus realiai neplauktas, todėl padarom ir gerą ir blogą išvadą -plauktumėm laaabaai greitai, bet variklio aušinimas kelia rimtų problemų, pakaitęs pats gesina avariniu būdu…. Tenka pripažint – varžybos jei ir įvyks, tai įvyks tik su irkline valtimi. O tai, patikėkit, tokiam telkinyje beveik lengvabūdiška.
Vakarop nenukabinom nosies, sušalę pasišildėm latviškoje pirtelėje su tikrai draugiškais ir smagiais „braliūkais“, būtų ir nebūtų istorijų pasakojimai užtruko iki vėlumos.
Rytas išaušta giedras, gražus, bet vėjuotas. Tokia trumpa ta naktis, bet visi skubiai kyla, pažadinam ir Tomą, kuris rado patogiausią – plačiausią lovą po atviru dangumi – savo didžkėje valtyje.
Mūsų su Aurimu dalyvavimas varžybose dar vis kabėjo ore, bet mus ištempus į atvirą vandenį darome išvadą, kad dreifuotume pavėjui ir teisėjams leidus mus partempti į finišą – ryžtamės startuoti. Sudaro įspūdį tai, kad prie starto tiltelio, kuris atsikišęs gal 15 metrų nuo kranto – jau 20 metrų gylis…
Starto vietoje mieguisti dalyviai pabudo nuo skanių pusryčių su kava, nuo startinio jaudulio. Gana ankstyvas startas – 6.00 ir lygiai 8 valandos gaudymo išties „terra incognito“. Broliukai Kulbiukai startuoja į vakarykštes vietas, na o mes mėginame savo laimę pirmose pavėjinėse vietose, kabinamės už pirmų įdomesnių echoloto parodymų. Žuvies rodo daug ir labai įvairiuose sluoksniuose, bet kibimų nesulaukiame. Krantai statūs, gyliai kaip gaudytum nuo 5 aukščio stogo – tai pakyla, tai šoka žemyn, tai 8 tai 30 metrų. Gražu.
Po geros valandos metame beveik tiesiai į krantą ir sulaukiu pirmo sėkmingo kibimo, tuo pat metu ir Aurimas įkerta savo Dauguvos nelegalą.
Toje pačioje vietoje dar pakimba, bet judame toliau, nes buvome perspėti, kad šiose vietose starkių populiacija gausi, bet deja, retai pasigauna ne tai kad rimtesni, bet net legalūs egzemplioriai.
Kažkiek ima sportinis pyktis, kai suvoki, kad priešininkai gaudo tavo išvakarėse surastoje labai perspektyvioje, stipriai nuo kranto išsikišusioje vietoje, o mums su irklais iki ten nusistumti pavyks tik po geros valandos. Ilgainiui pasiekiame geresnes vietas, Aurimas ištraukia dar vieną starkio vaiką, matome pagauna ir kiti, bet starkiai keliauja atgal patruliuoti ant kieto dugno ruožų.
Pastebime, kad daugelis latvių, matyt netekę kantrybės, pradeda velkiauti (vėliau tik sužinojome, kad varžybų taisyklės tai leidžia).
Pasiduodame per dideles bangas pavėjui, uždreifuoju įspūdingą kelmą, todėl kardinaliai keičiame vietą į kurią mes priversti judėti genami gūsingo vėjo. Vėl bandome žvejoti prie krantų ir taktika pasiteisina iš dalies – kimba, bet niekaip „nesėda“ ant kabliukų. Jau kokia valandą neturėję kibimo čia sulaukiam gal 5-7 kibimų, iš kurių vienas prarastas masalas ir pirma, bet deja paskutinė įskaitinė lydeka. Sulaukiame dar keleto tuščių kibimų, bet atplaukia mūsų buksyras Tomas ir skubame parvežti ir parodyti, kad lietuviai dar sugeba pagauti nors kažkokią žuvį. Tomo ir Justo ekipažas pasigiria, kad Justas turi įskaitinį starkį, taip pat kaip ir mes turėję begalę kibimų, bet deja, sverti nelabai buvo ką.
Vėliau sužinojome, kad Justo starkis svėręs 1080 gramų deja liko už to nelemto brūkšnio, 4 vietoje, atsilikęs tik 10 gramų. Didžiausias iš apie 110 dalyvių sugautų 10 starkių siekė viso labo tik 1,6 kilogramo, todėl akivaizdu, kad laimėti galėjo bet kuris iš dalyvių. Beje, didžiausias starkis buvo pagautas velke, o didžiausia varžybų žuvis buvo 2,8 kg lydeka.
Pirmas blynas, sakyčiau, neprikepęs, puikiai organizuotas renginys, tiesiogine ta žodžio prasme šiltas „braliukų“ priėmimas, didinga Dauguva, pagavome visi po starkio vaiką, o tai pripažinkit jau nebe kasdienis laimikis Lietuvoje. Puikiai praleistas laikas ir begalė įspūdžių.
Tvirtai pasakėme sau – kitąmet ten tikrai dar sugrįšime!
BENDRA VARŽYBŲ INFORMACIJA:
Vieta:
Viena iš 4 Dauguvos upės užtvankų, kurioje uždrausta bet kokia verslinė žūklė: žemėlapis
Daugelis dalyvių apsistojo „Daugavas radzes“ vaizdingame kempinge:
http://www.kempingi.lv/default.php?id=7&kemp=17
Varžybos:
Starto mokestis: 10 latų, bet organizatoriai pavaišino skaniais pusryčiais ir naminio maisto sočiais pietumis, vos tik išlipus į krantą.
Startas 06.00
Finišas 14.00
Trukmė 8 valandos
Visi dalyviai startuoja vienu laiku ir turi būti ant kranto pasibaigus varžyboms.
Varžomasi iš valčių po du žmones.
Gaudoma visa plėšri žuvis spiningu: starkio limitas 46 cm, lydeka 50 cm, ešerys 20 cm ir .t.t.
Prizai buvo įsteigti daugelyje apdovanojimų, kurių net negalėčiau išvardinti, nes latviai nespėjo visko versti :)
Nors varžybos orientuotos į asmeninius rezultatus (plaukiama dviese), bet kaip sakė latviai, normalu, jei prasčiau pasirodęs valties kolega perduoda savo sugautą žuvį (jei tokią turi).
Dalyviai:
Bet kas – nuo vaiko iki garbaus amžiaus žvejų.
Aišku 98 procentai žvejų plaukė valtimis, kateriais su benzininiais varikliais, bet atsirado ir drąsių kaip mes :)
Daug Baltijos spiningautojų taurėje matytų veidų.
55 LV ekipažai ir 2 Lietuvos ekipažai :)
Apdovanojimai:
Kadangi varžybos skaitomos kaip „starkiavimo“, todėl didžiausias dėmesys ir pagrindiniai prizai įteikiami didžiausių starkių svorių autoriams, bet neliko nuskriausti didžiausios žuvies autorius, daugiausiai žuvies sugavęs (arba sugavusi, kaip šiemet) žvejys.
Pagrindinis renginio rėmėjas buvo „Philips“, todėl didžiausio starkio autorius gavo televizorių, kurio vienas pats gal ir nepaneštų :) kitos prizinės vietos buvo apdovanotos kitomis Philips dovanomis, dulkių siurbliais, virtuviniais kombainais, lygintuvais bei kitomis rėmėjų dovanomis ir aišku atminimo taurėmis, diplomais, medaliais, statulėlėmis. Sunku patikėti, bet šiais metais prizinis fondas laikomas „kriziniu“, bet legenda labai panaši į tiesą, kad ankstesniais metais trys prizinės vietos gavo po naują valtį su naujais benzininiais varikliais.
Varžybų įspūdžius aprašė – Martynas Šantaras
Loading ...
