Vilnius

Lietus -26°C Lietus
Pr Kai kuriuose rajonuose saulėta
-14/-16
An Debesuota
-7/-16
Tr Kai kuriuose rajonuose saulėta
-11/-18

DŽERKBAITAI – senas kelias pas naujus plėšrūnus (4)

Kitą „džerkų” grupę sudaro masalai, kurių nereikia timpčioti. Užtenka tolygaus ne labai ilgo patempimo. Tai taip vadinami „pulbeitai”: švedų „Zalt”, amerikiečių „Believer”, arba lenkų Salmo “Fatso” arba “Warrior ir kt.

“Believer”

Sunku nubrėžti ribą tarp klasikinių „džerkų” ir „pulbeitų”. Svarbiau pačiam pasirinkti „džerkų” ir „pulbeitų” arsenalą atsižvelgiant į naudojamą įrangą. Po kurio laiko jūs galėsite klasifikuoti turimus masalus į skirtingus pogrupius, arba galbūt įvardinsite naują masalų rūšį. Kalbėdamas apie „pulbeitus”, kaip pavyzdį naudosiu Salmo masalą, rinkoje pasirodžiusį dar 2001 metais. Tai „pulbeitas” Fatso, kuris iškart pelnė Europos spiningautojų pripažinimą. Kaip teigia Olandijos žūklės parduotuvių savininkai – tai buvo pirmasis masalas per keletą dešimtmečių, dėl kurio nusidriekdavo meškeriotojų eilės parduotuvėse! Šis savotiškas „džerko” ir „voblerio” hibridas greitai įrodė, kad nežiūrint į savo dydį (14 cm), jis gali vilioti ne tik stambias lydekas, tačiau ir gigantiškus sterkus.

Salmo “Fatso”

Fatso gaudymo metodas labai paprastas. Unikalios konstrukcijos dėka šis masalas gerai dirba netgi atliekant tolygų pravedimą, siūbuodamas nuo šono ant šono, panašiai, kaip didelė blizgė. Kai kada toks paprastas pravedimas yra pats efektyviausias. Mes pavadinome jį „Moniko stiliumi” – šio būdo išradėjo Moniek Rozemeijer vardu..

Tačiau „Moniko stiliaus” ir lengvų patempimų derinys veikia geriausiai. Tai leidžia Fatso patraukliai sublizgant pritraukti plėšrūnų dėmesį. Fatso pasipriešinimas vandenyje truputį didesnis nei Jacko, tačiau pastovi laisvo valo kontrolė taip pat labai svarbi. Priklausomai nuo masalo tipo ir žūklavietės gylio, reikia arba pradėti pravedimą tik masalui įkritus į vandenį arba laukti kol jis nuskęs į norimą gylį. Po to „pulbeitas” yra traukiamas aukščiau aprašyta technika. Pagrindinį vaidmenį „džerkiniame” pravedime vaidiną pauzės tarp patempimų. Viena vertus, dauguma kibimų įvyksta būtent šiuo momentu. Kita vertus, tokiu momentu kimbančią žuvį yra sudėtingiausia tinkamai pakirsti dėl laisvo valo. Ši problema pasireiškia labai įvairiai, ir priklauso ne tik nuo žvejo įgudimo, bet ir nuo žūklės sąlygų. Idealiausia žūklė iš užinkaruotos valties ramiu oru. Tačiau visiems senai aišku, kad ramus oras labai neigiamai veikia plėšrūnų aktyvumą ir efektyviausia taktika – apgaudyti potencialias slėptuves iš dreifuojančios valties. Šiuo atveju vėjas pučia iš šono, todėl dar sunkiau išlaikyti įtemptą valą. Tokios sąlygos lėmė, kad atsirado gaudymo technika „pulbeitais”, kuri leido ženkliai sumažinti tuščių kibimų skaičių. Šioje technikoje svarbiausia laikyti valą ir meškerykotį vienoje linijoje ir vengti judesių meškerykočio viršutine dalimi. Masalo pravedimui naudojama tik ritė. Efektas tas pats, tačiau pavojingų nepakirsti momentų pavyksta išvengti ir galimų kibimų kiekis taip pat išauga. Apie plėšrūno ataką galima spręsti pagal valo vibraciją arba jo atsipalaidavimą. Todėl labai svarbu stebėti valą (ypač pauzės metu).

“Zalt”

Nėra paprasta patikimai „įsodinti” kablius žuvies nasruose. Netgi naudojant trumpus kastinginius meškerykočius ir pintus valus labai svarbu tinkamai pakirsti žuvį. Kartais, gaudant „džerkais” klasikiniu būdu, žuvis kimba tik baigus patempimą ir mosto pločio neužtenka tinkamai pakirsti. Na, o naudojant aprašytą žūklės techniką šita problema nėra aktuali, nes galima atlikti pakankamai platų mostą.

Yra dar vienas, kiek kitoks žūklės būdas – vadinamas „greituoju Gonzalezu”. Jį reiktų bandyti lydekoms nerodant jokio aktyvumo. Paprasčiausiai reikia kiek įmanoma padidinti pravedimo greitį! Po to sustabdyti pravedimą 2 ar 3 sekundėms ir tęsti ciklą iš naujo. Sunku paaiškinti kodėl, tačiau kartais tokie paprasti pakitimai veda neįsivaizduojamai galingų atakų link. Greitai judantis masalas, atsiradęs plėšrūno akiratyje, nepalieka laiko galvoti ir žuvis refleksų genama stveria masalą. Kartais galite stebėti kaip lydeka prieš ataką keletą metrų seka masalą. Neįmanoma išsiaiškinti visų plėšrūno paslapčių, tačiau tai, gal būt, labiausiai „įtraukia” žvejus į žūklės procesą.

Laukite dar vienos dalies….

Autorius: Piotr Piskorski

Vertė: Martynas Mikelionis (marciusxxxx)

  • Facebook
  • Google Bookmarks
  • Live
  • MySpace
  • Digg
  • Mixx
  • LinkedIn
  • Twitter

Susiję straipsniai

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>