Masalų tipai – nuo paprasto iki sudėtingo
Daugumoje Europos ir Vidurio Rusijos vandens telkinių (aš iš šio sąrašo išbraukiu Ladogą, Volgos vandens saugyklas, nes ten kitokios žūklės sąlygos) didelius kiekius sudaro smulkūs ir kiek didesni ešeriai. Jų svoris retai viršija 300 gramų, dažniausiai svyruoja nuo 30 iki 100 gramų. Būtent šioms žuvims rinksime blizgutės dydį ir tipą.
Blizgutė dideliu išlenkimo kampu
Šios blizgutės skirtos gaudyti labai mažuose gyliuose, kai atstumas tarp apatinio ledo krašto ir dugno yra tik 15-25 centimetrai. Jos labai lengvos, ne daugiau kaip 2-3 gramai, ir praktiškai visose yra įlituotas arba kabantis kabliukas. Kabliukų skaičiaus padidinimas gali neigiamai paveikti masalo saugumą: arti eketės kraštas, galybė įvairaus šlamšto dugne ir t.t. Tokios blizgutės naudojamos iki 1,5 metro – labai kibios. Po mosto meškerėle jos nulaviruoja į šalį praktiškai išilgai ledui. Matome vykusį pravedimą trunkantį keletą sekundžių. Po to masalas lėtai krenta link dugno ir lėtais timptelėjimais traukiamas į pradinę padėtį. Jei valo ilgis masalo neleidžia paguldyti ant dugno, po kelių timptelėjimų blizgutė sustoja apatinėje padėtyje.
Žaidimo būdai
Mažas gylis diktuoja savo sąlygas žaidžiant masalu. Reikėtų išskirti tris variantus:
1. Staigiu trumpu mostu blizgutė paguldoma ant dugno, po sekundės pakeliama tiek, kad kabliukas liktų ant dugno. Vienos sekundės pauzė ir viskas kartojama.
2. Blizgute, tiksliai užfiksavus gylį ranka, stuksename į dugną, atliekant labai trumpus mostelius. Sargelio lankstumas padeda blizgutei pakilti nuo dugno ir pakibti kelis milimetrus virš jo.
3. Blizgute žaidžiame taip, kad ji tik sušmėžuotų eketėje ir dingtų vandenyje.
blizgiavimas
Blizgutė su vidutiniu išlinkimo kampu
Naudojama visuose gyliuose. Lenkimo kampas apie 45-50 laipsnių. Masė priklauso nuo blizgutės dydžio, tačiau gali viršyti 20 gramų. Tai poledinio blizgiavimo „universalūs kariai”. Būtent į šią kategoriją papuola dauguma mūsų masalų. Būtent čia svarbiausia ne tik blizgutės sklendimo galimybės, bet jėga bei dažnumas trūkčiojant masalą. Kiekvieno žieminio blizgiautojo praktikoje yra pavyzdžių, kaip jo „supermegakibi” blizgutė gėdingai pralošė kitai blizgei (gamyklinei ar namų darbo). Mūsų kibimo principų žinios dar toli nuo idealo. Dažniausiai viską nurašome „auksinei” eketei, spalvai, darbui, dydžiui ir praktiškai niekada negalvojame apie jų virpesius ir dažnumą. Kartais tai pateisinama, tačiau ne visada.
Daugiametis dalyvavimas komandoje formavo suvokimą, kad trys žmonės, stabiliai padaro panašų rezultatą, naudodami to paties meistro sukurtus masalus. Įsitikinau, kad, iš pirmo žvilgsnio idealiai padarytos ir iki darbinės kondicijos nugludintos blizgės dirba nevienodai stabiliai. Patikrinus jas pilnoje vandens vonioje, išryškėjo skirtumai – svarbu ne nukrypimo kampas, o virpesių dažnumas. Tokio rezultato siekti galima keliais būdais. Paprasčiausias ir greičiausias – išlinkimo kampo pakeitimas. Truputį sudėtingesnis – prilydyto švino dalies pašalinimas ir blizgės pločio mažinimas. Atvykus ant ledo, reikia ne tik keisti žaidimo būdus ir gaudymo gylius ieškant ešerių, bet išmėginti ir blizgutes su skirtingu judesių greičiu ir amplitude.
Žaidimo būdai
Tai įtakoja timptelėjimo greitis ir gylis, blizgės (svoris, sklendimo galimybės), žuvies aktyvumas. Yra keletas pagrindinių blizgės šokdinimo būdų, kuriuos reikia žinoti iki automatizmo. Taigi:
1. Staigiu trumpu mostu blizgutė paguldoma ant dugno, po sekundės pakeliama tiek, kad kabliukas liktų ant dugno. Vienos sekundės pauzė ir viskas kartojama. Po 5-7 ciklų žaidimą galima keisti.
2. Blizgute, ranka tiksliai užfiksavus gylį, stuksenama į dugną, darant labai trumpus mostelius. Svarbus sargelio lankstumas, nes blizgutė pakyla nuo dugno ir pakimba kelis milimetrus virš jo (5-7 ciklai).
3. Plastiškais mostais blizgutė (keletą centimetrų) keliama į viršų. Po kiekvieno mosto trumpa (iki sekundės) pauzė. Tokiu būdu patikrinamas visas vandens sluoksnis iki pat eketės.
4. Blizgė trumpais mostais (kelis centimetrus) pakeliama ir leidžiama į pradinę padėtį. Pauzę galima tęsti iki kelių sekundžių. Žaidžiama vienodai.
5. Pradedant bet kokį gaudymo būdą patartina kelis kartus padaryti plątų mostą meškerėle, nestabdant blizgutės. Kartais tai padeda pritraukti žuvį iš toli.
blizgiavimas, blizges
Blizgutė mažu lenkimu
Dažniausiai vadinamos „vinimis” su vienšakiu kabliuku arba kabančiu trišakiu. Šis masalų, skirtų blizgiavimui, tipas gali nustebinti. Kartais žuvys jas visiškai ignoruoja o kartais pirmenybę teikia tik „vinims”. Šie masalai dažniausiai naudojami pasyvias žuvis gaudyti. Akivaizdu, jog visiškai nesklendžianti ir neturinti praktiškai jokios vibracijos blizgutė visada sugrįžta į tą pačią vietą, taip erzindama žuvį. Be judesių dažnumo vėl neapsieinama. Žiemą, žuvies organizme sulėtėjus daugumai fiziologinių procesų, pilvas išpūstas nuo ikrų, todėl plėšrūnai kreipia didesnį dėmesį į mažą judesių dažnį turinčius masalus. Pakabintas kabliukas juda savaip (kitaip nei blizgė), todėl yra kaip papildomas dirgiklis, kurį galima vertinti kaip atskirą auką. Įdėmiai pažvelgus į „vinukų” darbą vandenyje – pastebėsime, kad jie skleidžia labai sulpnus praktiškai nematomus virpesius. Dauguma jų, mostelėjus meškerėle – pakyla ir leidžiasi nepakeisdami kampo tarp savęs ir dugno, t.y. dirba tik vertikaliai. Kiti atvirkščiai, iškart gulasi ant šono ir smulkiai vibruodami leidžiasi ant dugno horizontaliai.
Žaidimo būdai
Gali būti naudojami žaisti kitokio tipo masalais, tačiau labai tinka jau minėtiems „vinukams”:
1. Lengvai judinant sargelį iš vieno šono į kitą, blizgutė lyg krypuoja nuo šono ant šono.
2. Labai smulkus (kaip virpinant avižėlę) stuksenimas į dugną. Primena aktyviai prie dugno besimaitinantį mailiuką.
3. Mostą meškerėle užbaigti stuktelėjimu į kitos rankos delną, o po nedidelės pauzės truputį pajudinti masalą.
4. Ilgi mostai kaitaliojami su trumpais masalo patampymais į viršų. Šis būdas mane kartais išgelbsti esant labai prastam kibimui.
5. Po mosto ir blizgutės sustabdymo apatiniame taške – nuleidžiame keletą milimetrų žemyn. Pastebima, kad tai atliekant žuvis stengiasi stumti masalą. Kibimo metu sargelis dažniausiai lenkiasi žemyn.
Masalus su kabančiu kabliuku reiktų išskirti į atskirą kategoriją. Joje yra visi aukščiau išvardinti blizgių tipai, tačiau žaidimą šiais masalais dar reikia tobulinti. Dažnai, dėl dydžio jų rezultatai geri tik tuose vandens telkiniuose, kuriuose yra didelių ešerių, tačiau jau galima rasti ir mažų masalų, prie kurių pritaikyti pakabinami kabliukai – skirti mažesnėms žuvims. Kaip bebūtų, ši tema dar platesnė ir reikalauja atskiro aptarimo.
blizgiavimas eseriai
Būtinos smulkmenos ir aksesuarai
Aktyviai judantis žieminis blizgiautojas visus reikalingus įrankius turi po ranka. Kad užtektų kelių judesių pasikeisti meškerėlę ar gylmatį išsiimti. Neimkite nereikalingos mantos. Meškerėles patogiau laikyti ne dėžėje o krepšelyje pritvirtintame prie jos. Tada yra šansas greitai pakeisti meškerę su kita blizgute ir aptikti dar nepasitraukusią žuvį. Tame pačiame krepšelyje galima laikyti atkabeklį, ir kablį žuviai. Man patogiau naudoti plastikinį kibirą, ant kurio dangčio priklijavau keletą sluoksnių putų poliuretano, o prie sienelių priklijavau pakankamai talpią dėžutę meškerėlėms. Jei kibimo procesas aiškus – meškerėles galima išimti, o į dėžutę dėti žuvį, tačiau manau, kad paprasčiau turėti krepšelį pritvirtintą prie diržo.
Dėžėje tegul lieka atsarginiai peiliai ledo grąžtui ir sumuštiniai su karštos arbatos termosu. Blizgių atsargas ir žnyples iškabinti masalą patogiau laikyti kišenėse.
Autorius: Владимир Габелев „Рыбацкое подворье” Nr: 2
Iš rusų kalbos vertė: Martynas Mikelionis (Marciusxxxx)
Loading ...
