Kuo skiriasi poledinės žūklės specialisto įrankiai nuo įprasto mėgėjo, nesigilinančio į gaudymo subtilybes ir paviršutiniškai vertinančio žūklės procesą?Iš pirmo žvilgsnio niekuo, juk „balalaikas” visi naudoja dagiau mažiau vienodas, volframinių avižėlių dabar jau galima rasti parduotuvėse ir nusipirkti bet kas, ir jau beveik visi pajuto ploniausių valų privalumą.
Tačiau, mes pamiršome dar vieną svarbų žieminės meškerėlės elementą, kurio pagaminimo kokybė ir sureguliavimas pasako kokio lygio žvejo profesionalumas. Tas elementas – sargelis.
Yra daugybė sargelių rūšių, pavyzdžiui gaudymui blizgute arba gaudymui avižėle be masalo…
Kuriems keliami kiek kitokie reikalavimai, tuo labiau aš nesu didelis išvardintų būdų mėgėjas.
Todėl kalba eis apie gaudymą paprasta avižėle su masalu, o tiksliau apie sargelius naudojamus šioje nelengvoje žūklėje.
Tam kad sėkmingai gaudyti žuvis žiemą reikalingi jautrūs įrankiai ir mažos avižėlės, o taip pat minkšti ir jautrūs sargeliai pagaminti iš „plėvelės”.
Mano kelias iki „teisingo” sargelio buvo ilgas ir nervinantis. Vis daugiau besigilindamas į gaudymo techniką ir naudodamas vis jautresnę įrangą aš supratau kad „parduotuviniai” sargeliai manęs visiškai netenkina: neleidžia tinkamai žaisti masalu ir naudoti skirtingų žaidimo būdų. Pavyzdžiui praktiškai neįmanoma virpinti leidžiant masalo, labai blogai matosi jautrūs kibimai.
Apmaudu kad „parduotuviniai” sargeliai gaminami pardavimui o ne gaudymui. Kad ir kaip norėdamas gamintojas nepagamins „teisingo” sargelio, nes iš anksto jis negali žinoti kokiomis avižėlėmis bus gaudoma. Visi daugiau ar mažiau normalūs sargeliai kuriuos aš mačiau parduotuvėse buvo pagaminti iš kieto lafsano ir nuo mano naudojamų smulkių (1,8-2,2mm) volframinių avižėlių praktiškai nesulinkdavo. Taigi nieko neliko kaip pasigaminti šį svarbų meškerėlės elementą pačiam.
Taigi koks turėtų būti „teisingas” sargelis? Pradėkime nuo to kad sargelio parametrų pasirinkimas yra skonio reikalas: konstrukcija ideali man, kitam gali būti visiškai nepriimtina. Tačiau bet kuris sargelis turi būti parinktas pagal tuo momentu naudojamą avižėlę, negalima gaudyti 1,8 ir 5 mm. avižėlėmis su tuo pačiu sargeliu. Tai tas pats kas vasarą tiek 0,5g. tiek 5g. plūdems naudoti tą patį svorį.
Tuloje mažai vandens telkinių kuriuose yra pakankamai karšių, kurių žūklei tradiciškai naudojami ilgi sargeliai ir lėtas žaidimas avižėle, taip pat ir pakirtimas su tokiu sargeliu kiek pavėluotas, todėl mano nuomone patogiau naudoti trumpus 3-5cm. sargelius puikiai tinkančius kuojų ir ešerių žūklei. Jais išgaunamas jautrus virpinimas nedidele amplitude, bei mažai veikiami vėjo.
Sargelio išlinkimo kampas gali būti skirtingas nuo 0 iki beveik 90 laipsnių – kam koks patinka ir kaip kas įpratęs. Aš gaudau tokiais, kurie nulinksta nuo avižėlės svorio beveik 45 laipsnių kampu, tačiau mano draugas mėgsta labiau apkrautus modelius.( 1 nuotr.)
sargelio išlinkimo kampas
1
Taip pat sargelis priklausomai nuo pagaminto dydžio ir apdirbimo būdo gali turėti skirtingą „akciją”: siauresnis ar plonesnis sargelio galiukas sulinks labiau – tai „greitas”, nuo kurio darbo iš proto eina ešeriai, o per visą ilgį vienodo pločio sargelis – bus „parabolinis”, lėtos akcijos, duodantis ne staigų „kuojinį” darbą.
Aišku šis skirstymas pagal gaudomų žuvų rūšis yra labiau pavyzdinis ir ne visada tinkamas. Tuloje taip pat populiari dar viena sargelių konstrukcija kurioje sargeliai yra išploninti per patį vidurį. Dėl to išgaunamas labai intensyvus žaidimas avižėle, kuris ypač traukia ešerius.
Taigi, pradėkime gamintis geriausią sargelį.
Pagrindinė problema su kuria aš susidūriau sargelių gamyboje buvo tinkamos medžiagos gavimas, o būtent įvairių plėvelių tinkamų blanko išpjovimui. „Astrolono” radau pas pažystamus spaustuvėje , tačiau „lafsano” taip ir nepavyko surasti.
Tačiau šios plėvelės pakankamai storos ir tam kad padaryti būsimą sargelį tinkamo storio mažoms avižėlėms tekdavo ilgai ir nuobodžiai šveisti sargelį įvairaus stambumo švitriniu popieriumi, o po tokio įpatingai kruopštaus darbo pavyksta padaryti tik neilgai tarnaujantį sargelį. Tačiau keleta metų atgal problema buvo išspresta: kaškas prasitarė man apie labai lengvai gaunamą ir plačiai paplitusią medžiagą – kompiuterinio diskelio diską. Nors magnetinė plokštelė ir atrodo lengvai pažeidžiama, ji tvirtai perneša visas žieminės žūklės negandas: žemą temperatūrą, smūgius į ledą, meškerėlės mėtymą į sniegą. Kai kurie sargeliai man tarnauja 2 sezonus neprarasdami savo darbinių charakteristikų.
Sargelių gamybai tinka tiek visai seni 5 colių, tiek ir naujesni 3 colių diskeliai.
Taigi kai diskelio duomenų jau neįmanoma nuskaityti, jį reikia atsargiai padalinti į dvi dalis (galima susižeisti) ir išimti apvalią plokštelę su magnetiniu padengimu – štai iš jo ir darysime savo šedevrą.
Tam kad taisyklingai išpjauti ruošinius, aš išradau sudetingas stakles susidedančias iš dviejų liniuočių. (2 nuotr.)
sargelio pjovimas iš kompiuterinio diskelio
2
Plėvelė suspaudžiama tarp liniuočių ir atsargiai atpjaunama šalia metalinės liniuotės krašto. Paprastai aš naudojuosi po truputi siaurėjančius sargelius, kurių plotis 2 ar 3 mm. pradžioje ir 1 mm. pločio pats galiukas. Kuo didesnę naudosite avižėlę tuo platesnis turi būti sargelis. Po to kai ruošiniai supjaustyti aš padarau skylutes valui: iš pradžių adata o paskui 0,6 mm. grąžteliu pašalinu atplaišas. Aš pagrinde naudoju sargelius su viena skylute, tačiau galima ir su dviem, antra daroma per vidurį sargelio.
Senieji 5 colių diskeliai turi vieną įpatumą – pas kai kuriuos iš jų yra baltas kraštelis einantis aplink vidinę kiaurymę. Jeigu išpjauti ruošinį pagal spindulį tai pats galiukas tamsaus sargelio gaunasi labai kontrastingas, taip pat ir skylutę valui geriau daryti baltoje dalyje, tokia konstrukcija ilgaamžiškesnė. (3 nuotr.)
kontrastingas sargelio galiukas
3
Reikalui esant galima išpjauti ir ilgesnius sargelius, pjaunant ne spinduliu o šalia krašto. Dabar belieka tik pritvirtinti sargelį prie meškerėlės galiuko trimis kembrikais. (4 nuotr.)
sargelio kembriku tvirtinimas
4
Pirmas kembrikas turi standžiai apgaubti visą konstrukciją, antras turi užsimauti ant meškerėlės galiuko, o trečias reikalingas valo pravėrimui ir turi būti kietas. Sargelis įsistato tarp antro ir trečio kembrikų.
Dabar kada sargeliai jau paruošti, visa kas lieka – tai pritvirtinti prie meškerėlių ir išbandyti juos kibire ar vonioje su vandeniu. Po bandymų jau galima traukti ir žūklėn. Linkiu sėkmės! Sargelių gamyboje
Iš rusų kalbos vertė: Martynas Mikelionis (marciusxxxx)
Straipsnio autorius: Александр Галяткин (www.matchfishing.ru)
Loading ...
Idomus straipsnis. Uzsibukmarkinau :)