Velkiavimas – vieno žmogaus teorija… III dalis. Echolotas

Šiais laikais echolotas tapo ne prabangos, o būtinybės žūklėje priemone.

Pirmasis echolotas, kitaip vadinamas sonaru, buvo sukurtas XX amžiaus viduryje. Veikimo principas yra labai paprastas, t.y. siųstuvas siunčia impulsą, kuris yra paverčiamas į garso bangą ir siunčiamas į vandenį. Banga atsispindi nuo po vandeniu esančių objektų ir grįžta į keitiklį, kur ji paverčiama elektros signalu ir perkeliama į sonaro ekraną. Tokios bangos siunčiamos labai dažnai, todėl lengvai nustatomas atstumas iki objekto ir gaunamas vaizdas ekrane yra labai tikslus ir nuoseklus.

Aš naudoju”Eagle” FishMark 480 echolotą su 60° aprėpimo kampu. Kuo didesnis kampas, tuo geriau velkiautojui, nes matosi ne tik kas dedasi po valtimi, bet ir šonuose. Echolotas padeda lengviau ir greičiau aptikti žuvies susibūrimo vietas. Labai svarbus faktorius renkantis echolotą yra ekrano skiriamoji geba ir dydis. Kuo didesni pastarieji parametrai, tuo tikslesnį ir aiškesnį vaizdą matome ir tuo mažesnė apkrova akims. Taip pat reik pasiaiškint ar echolote yra metrine matavimo sistema, nes dažnai, ypač elektroninėse parduotuvėse nupirkti echolotai, turi pėdų matavimo sistemą ir jie skirti JAV rinkai. Dar viena svarbi detalė – tai temperatūros daviklis.

Teisingai sukonfiguruoti bei perprasti šio prietaiso parodymus nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Labai svarbu yra nustatyti tinkamą prietaiso jautrumą, kad matyt tik reikiamus atspindžius. Siūlyčiau perskaityti prietaiso instrukciją prieš pradedant jį naudoti.

Mano turimas echolotas “rodo” 3 skirtingų dydžių žuvies simbolius, todėl labai sunku realiai nustatyti rodomos žuvies dydį bei rūšį. Taip, taip – įgudę žvejai net gi sugeba nustatyti rodomos žuvies rūšį. Todėl šią funkciją (Fish ID) atjungiu ir patariu tą patį padaryti ir jums.

Noriu vaizdžiai pademonstruoti skirtumus. A paveiksliuke Fish ID funkcija yra išjungta, todėl matomų žuvų skaičius yra žymiai didesnis nei B paveiksliuke.

Dar pora realių vaizdelių. Pirmame paveiksliuke matome vaizdelį iš Kauno marių. Fish ID funkcija yra įjungta, todėl matome daugybę žuvų simbolių. Greičiausiai tai karšiai arba karosai, kurių Kauno mariose yra ypatingai daug. Aiškiai matosi augmenija.

Antrame paveiksliuke matom mano širdžiai malonų vaizdą, t.y. didelį seliavų būrį. Šiuo atveju Fish ID fukcija yra išjungta, todėl matome ne žuvies simbolius, o didelį debesį.

Šioje nuotraukoje dar mielesnis vaizdelis, t.y. didelis būrys seliavų ir keletas lydekų simbolių virš jo.

Taip pat labai svarbu yra teisingai pritvirtinti daviklį prie valties. Daviklis turi būti pritvirtintas horizontalioje padėtyje. Geriausios tvirtinimo vietos parodytus nuotraukoje.

Kartais aptikti žuvies susibūrimo vietas yra labai sudėtinga ir žvejui kyla klausimas: „Gal žuvys baidosi echoloto skleidžiamo ultragarsinio spindulio?“ Dauguma žuvų neigiamai reaguoja į ultragarsinį spindulį ir stengiasi kuo greičiau pasitraukti iš spindulio zonos. Ypač jautrūs šiems spinduliams yra ešeriai ir starkiai, mažiau reaguoja karšiai ir kuojos. Džiugina tai, kad lydekos mažiausiai reaguoja į ultragarsą. Tačiau būna tokių dienų, kai žuvys nėra aktyvios ir jos laikosi labai arti prie dugno. Tokiais atvejais echolotas nerodo nieko – toks jausmas, kad žuvies ežere nebėra. Tokiom dienom ypač sudėtinga sugauti lydeką.

Tiek trumpai apie echolotą.

Desertui palikau pasakojimą apie gaudymo taktiką ir naudojamus masalus.

Rolandas Baratinskas