Vilnius

Giedra -12°C Giedra
Pn Daugumoje rajonų saulėta
-14/-22
Št Daugumoje rajonų saulėta
-13/-26
Sk Daugumoje rajonų saulėta
-10/-15

Velkiavimas – vieno žmogaus teorija… I dalis. Vandens telkiniai

Ruduo – velkiavimo ir rekordinių laimikių metas. Toks yra daugelio spiningavimo entuziastų įsitikinimas. Be abejo tame yra tiesios, nes rudeniop, atšalus vandeniui, žuvys traukiasi į gilumas. Ši taisyklė galioja ir lydekoms. Mailiaus koncentracija vieno vietoje gali būti labai didelė, todėl lydekom tai ideali vieta maitinimuisi.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo asmenine patirtimi, išduoti pačias slapčiausias paslaptis ir, galbūt, bent kiek pagelbėt pradedantiems žvejoti būtent šiuo žvejybos būdu. Taip pat bandysiu išdėstyt pačio velkiavimo proceso techniką ir taktiką, pradedant įrankiais, įranga, vandens telkiniais baigiant efektyviausiais masalais.

Velkiavimas – vienas mano mėgstamiausių žūklės būdų – tai leidžia man atsipalaiduoti, susikaupti mintyse, kone medituoti. Puikus laisvo laiko praleidimas, ypač po sunkaus ir alinančio spiningavimo varžybų sezono. Rudens visada laukiu su dideliu nekantrumu ir tik tam, kad pasinerti į naujų vandens telkinių pažinimą.

Prieš pradedant noriu pabrėžti, kad viską ką skaitysite toliau yra tik vieno paprasto žmogaus teorija ir įsitikinimai, todėl neimkite visko giliai į širdį, nesmerkite, nepeikite ir per daug negirkite, nes tai, kas pasiteisina man, ne visada pasiteisins kitam. Pradedam…

Vandens telkiniai

Lietuvoje turime daug įvairių vandens telkinių, todėl pasirinkimo teisė yra didžiulė. Kitas reikalas yra žuvies kiekis tuose telkiniuose, bet čia tema kitam straipsniui…

Dažniausiai velkiauju ežeruose. Tikrai ne todėl, kad upėse ir tvenkiniuose to daryt negalima, o todėl, kad man labiau priimtina žūklė ežere. Ežerus skirstau į dvi grupes: seliaviniai, neseliaviniai.

Pirmai grupei priskiriamuose ežeruose gyvena seliavos, stintos kartais sykai. Šie ežerai, kaip taisyklė, yra gilūs ir skaidriu vandeniu, bet nebūtinai labai didelį. Žinau keletą 20-30 ha ežerų, kuriuose sėkmingai gyvena seliavos.

Antrai grupei priskiriu negilius vandens telkinius, kuriuose nėra seliavinių žuvų.

Žvejoti labiau mėgstu pirmai grupei priskirtuose ežeruose, todėl mano teorijos turėtų labiau pasiteisinti būtent seliaviniuose ežeruose.

Dar vienas pastebėjimas – jei ežero gylis siekia 20 ir daugiau metų – tai, kaip taisyklė, jame gyvena seliavos. Pradedantys velkiautojai turbūt nesupranta kodėl aš rašinėju apie seliavas, jei žvejybos tikslas yra lydekos. Bandysiu paaiškinti. Seliavos, stintos plaukioja dideliais būriais, todėl tai labai lengvas grobis plėšrūnėms. Tokias lydekas liaudis vadina “seliavinėmis”. Akivaizdaus skirtumo tarp seliavinių ir “paprastų” lydekų nepastebėjau, todėl nežinau kaip jas skiria “profai”. Stipriai abejoju ar net žvejų dievaitis ir etalonas Chuck‘as atskirtų šias lydekas, todėl ir aš nesistengiau to daryti.

Esmė tame, kad suradus seliavų būrius galima tikėtis, kad netoliese “ganosi” lydekos. Kaip atskirti seliavas nuo kitų žuvų? Paprastas pavyzdys: jei po jumis gylis 25m ir echolotas rodo būrį žuvies viduriniame vandens sluoksnyje, tarkim 6-10 metruose – didelė tikimybė, kad tai seliavos arba stintos.

Puikus pavyzdys yra šioje nuotraukoje:

Kaip matote nuotraukoje echolotas rodo 13,5 m gylį, o didelis būrys žuvies yra 4-8 metrų gylyje.

Kartais šių žuvų koncentracija yra tokia didelė, kad echoloto spindulys “atsimuša” nuo jo ir klaidingai rodo realų gylį toje vietoje. Tokias vietos dažnai būna labai produktyvios ir ties jom reikia praplaukt keletą kartų. Smulkūs ešeriai, kuojos dažniausiai laikosi prie pat dugno ir echolotas jas rodo kaip nedidelius kalniukus, bet apie echolotų parodymus kitoje straipsnio dalyje.

Nežinant ežero yra sunku nuspėti kokiai iš minėtų grupių jis priklauso, todėl labai naudinga prieš žūklę pasidomėti pasirinktu vandens telkiniu. Internete yra pakankamai medžiagos, t.y. galima rasti batimetrinį ežero planą, ežero aprašymą arba paieškoti informacijos žvejų forumuose, kuriu yra, turbūt, daugiau nei žvejų :) Didelė ir nemokama batimetrinių planų duomenų bazė yra kolegų “Žvejoklių” interneto svetainėje.

Žemėlapiai nėra labai tikslūs, informacija irgi stipriai pasenusi, tačiau to pilnai pakanka pirmam naujo vandens telkinio pažinimui. Taip pat daug informacijos apie Utenos ir Ignalinos raj. ežerus esu patalpinęs Žvejų klubo “ANT BANGOS” forume: http://www.ant-bangos.lt/forumas/viewtopic.php?id=361

Antroje straipsnio dalyje papasakosiu apie naudojamą įrangą ir įrankius.

Rolandas Baratinskas

  • Facebook
  • Google Bookmarks
  • Live
  • MySpace
  • Digg
  • Mixx
  • LinkedIn
  • Twitter

Susiję straipsniai

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>