Nesu tikras ar pastebėjote, bet šiais metais, „Meškeriotojo” žurnale ir www.ant-bangos.lt publikavau straipsnių ciklą „Kaip laimėti LSA varžybas”. Juose aprašiau savo asmeninę ir komandos patirtį po laimėtų etapų, kalbinau kitus atskirų etapų laimėtojus. Kadangi, pats nugalėjau viso čempionato asmeninėje įskaitoje, tai tiesiog jaučiu pareigą pasidalinti su jumis savo patyrimais ir paslaptimis kaip tą padaryti. Juk toks ir buvo viso ciklo tikslas. Atskleisti, kaip laimima. Iš pradžių etapas. O galų gale ir visas čempionatas.
Ešeriai ar lydekos
Trumpai prisiminsiu visus šių metų Lietuvos spiningautojų asociacijos (LSA) spiningavimo čempionato etapų laimėtojus. Pirmąjį Stirnių ežere – laimėjo Sigitas Lukšta, molėtiškis. Abi dienas pagavo mažiausiai po vieną lydeką. Antrąjį Lėno ežere laimėjau aš pats – abi dienas pagavau po keliolika ešerių ir raudžių. Alaušo ežere vykusio etapo nugalėtojas Rolandas Klimas pirmame ture prilupo raudžių, antrajame pagavo porą lydekų. Nemune, ketvirtajame etape, Justinas Balčius viename iš turų sugavo didelę žuvį. Tiesa ne lydeką. Salatį. Na ir paskutiniame, Kauno mariose, Zenonas Urbonavičius abi dienas pagavo po lydeką.
Kur link lenkiu, paklausite. Akivaizdu, kad įmanoma laimėti vieną etapą gaudant dideles žuvis. Pagauk abu turus po vieną kilograminę ar pusantrinę ir tikrai būsi bent jau pirmam penkete. Juk tikrai kietam lydekų gaudytojui, turėtų būti nesunku iškrapštyti po vieną per šešias valandas, viso 10 žuvų per penkis turus. Šimtas procentų, na gerai, 99,9 %, kad toks žmogus laimėtų visą čempionatą.
Dažnai girdžiu kalbas, kad va, kokie jūs spiningautojai, ešeriukus smaugt temokat. Prašau. Ne tas žodis, prašau. Kviečiu, raginu ir trimituoju! Visi rimti ir savim pasitikintys lydekų gaudytojai atvykit į varžybas ir nugalėkit. Kad tai įmanoma vienam etape, ką tik įrodžiau faktais. O ar įmanoma visam čempionate, prašau, įrodykit jūs.
Visgi aš šiemet gaudžiau ešerius. Manau, kad ešeriais laimėti lengviau. Kaip juos teisingai gaudyti, kito straipsnio, ir turbūt, ne vieno, tema. Tad čia apie tai ir nesiplėsiu. Be abejo, žuvis, kurią gaudai varžybose, svarbu. Bet ne ką mažiau, o turbūt netgi labiau, svarbūs kiti dalykai. Kokie, mano nuomone, pagrindiniai, skaitykite toliau.
Treniruotės
Ne kartą kartojau, ir, žinia, kartojimas – mokslų motina. Posakis „sunku treniruotėje, lengva mūšyje” spiningavimo varžybose veikia šimtu procentų. Labai svarbūs yra keletas treniruotės aspektų. Pirmasis, tai, kada jūs treniruojatės. Kuo arčiau planuojamų varžybų – tuo geriau. Tokiu atveju, didesnė tikimybė, kad oro sąlygos, vandens temperatūra bus panašios ir varžybų metu. Tai reiškia, kad žuvys laikysis panašiose vietose ir varžybų metu.
Tikslinga žvejybos vietų varžyboms paieškai yra antrasis, turbūt, pats svarbiausias aspektas treniruotėje. Jos metu, būtina susirasti mažiausiai vieną, o geriausiai tris keturias potencialias žvejybos vietas varžyboms. Tam, kad nuaidėjus starto signalui galėtum plaukti tiesiai ten, kur esi suplanavęs. Pirmoje vietoje „atsidaręs”, ją apgaudęs, gali plaukti į kitą, savo atrastąją treniruotės metu. Tą apgaudęs, į sekančią. Ir taip toliau.
Prieš šių metų sezono antrąjį etapą Lėno ežere, turėjau daug laisvo laiko, tad pasitreniruoti pavyko likus vos kelioms dienoms iki varžybų. Ir nors oras treniruotės ir varžybų metu skyrėsi kardinaliai, visgi žuvys, ešeriai ir raudės, laikėsi tose pačiose surastose vietose. Treniruotės metu, aptikau rezultatyvų povandeninį griovį, kur ežero seklioji dalis jungėsi su giliąja, ten pagavau kelis neblogus ešerius. Taip pat treniruotės metu sekliojoje ežero dalyje pavyko aptikti labai smagų raudžių būrį. Žuvys abiejose vietose ir šalia laikėsi ir per varžybas. „Griovyje” abu turus sėkmingai „atsidaręs”, vėliau pagrindinį svorį sugaudžiau seklioje dalyje atrastoje raudinėje vietoje. Lėno ežere pirmą kartą tapau vieno etapo laimėtoju.
Skirsnio pabaigai trečiasis, nemažiau svarbus dalykas. Man atrodo, kad daugybė varžybose dalyvaujančių žvejų treniruotės metu daro vieną, bet esminę klaidą. Pažvejoję, suradę vieną kibią vietą, joje pražvejoja visą dieną. Suprantama, kad sunku išplaukti, kai vieną po kito lupi 300 g ešerius ar įskaitines lydekas. Bet… reikia atsispirti pagundai, ir plaukti toliau. Nes, ne tik labai gali būti, bet labai ir būna, kad varžybų dieną toje vietoje niekas nekimba arba kimba gerokai prasčiau. Tada, neturėdamas atsargoje poros potencialių vietų, būni priverstas jų ieškoti varžybų metu. O tada jau gaišti laiką. Jaudiniesi.
Šiemet nuo pat pirmosios treniruotės prieš varžybas Stirnių ežere, iki paskutinės prieš Kauno mariose vykusį Lietuvos čempionatą kartu su komandos bičiuliais niekada neužsibūdavom net kibiausioje vietoje.
Kauno mariose treniruotės metu, prieš varžybas viename užutekyje nedideliame gylyje užplaukėme ant fantastiško ešerių kibimo. Nereikėjo jokiu įmantrių sistemų, nes žvejybos sąlygos buvo kaip eiliniame negiliam ežere. Per gerą pusdienį mikromasalais, turbūt, būtume pritraukę po 10 kg dryžuotųjų, tačiau atsispyrėme pagundai ir sugavę vos po keptuvę plaukėme toliau. Per varžybas, vykusias kitą savaitgalį, minėtame užutekyje pavyko sugauti vos po porą žuvų. Oro sąlygoms pasikeitus, ešerių ten tiesiog nebeliko. Gerai, kad treniruotės metu atsispyrėme pagundai ir turėjome pasižymėję porą kitų vietų marių platumose, kurios mums ir atnešė sėkmę tų varžybų galutinėje komandinėje įskaitoje.
Pasiruošimas varžyboms
Manau, visi sutiksite, kad nėra nieko nemaloniau, kaip atvažiavus prie ežero aptikti, kad namuose liko viena iš penkių (penkiolikos) masalų dėžių. Arba bet, kuri kita smulkmena. Taip, išplauki, žvejoji, bet nuolat neapleidžia mintis, kad, va, jei turėčiau tuos paliktus namie masalus tai prilupčiau – nepaneščiau.
O kaip nelinksma pasidaro, kai sužinai, kad kažką pamiršai namie ar kažko nespėjai pasidaryti jau varžybų dieną. Tada žvejoji tik su ta vienintele mintimi galvoje, kas būtų jeigu būtų. Vietoje to, kad būtum čia ir dabar. Ir netgi nebūtina, kažko pamiršti namie. Kitą kartą, viską turi valtyje, bet, pavyzdžiui, tavęs neapleidžia mintis, kad jeigu žvejotum ne paprastai mikromasalu, o susirišęs „paternoster” sistemą, tau kibtų geriau. Ir ta mintis tol neduoda ramybės, kol spjauni į sugaištą laiką, ir susiriši sistemą vien tam, kad įsitikintum, kad ešeriai ant jos nė velnio geriau nekimba.
Tad, ypatingai svarbu, dar namie apgalvoti visus panašius variantus, kad varžybų metu ne tik kad nereiktų gaišti laiko perrišinėjant sistema, bet ir galvoti, kas būtų jeigu būtų, užuot susikoncentravus ties žvejyba, teisingu masalo pateikimu ir pravedimu.
Turbūt nustebsite, gal pasijuoksite, bet Kauno marių etape, valtyje turėjau surištus ir paruoštus žvejybai keturis spiningus. Taip keturis. Vadinamąjį „mikrinį” kotelį užtaisytą su 2g galvakabliu. Spiningą paruoštą gaudyti starkius ar lydekas su didesniu guminuku ir sunkiu galvakabliu. Dar vieną su surišta „paternoster” sistema gaudyti ešeriams iš gilumos. Ir paskutinį, vidutinės klasės spiningėlį, ant kurio kabinau apie 15g galvakablį ir pačias mažiausias „kopytas”, tam atvejui, jei neblogai kimbant ešeriams, kibimui apstojus, reiktų greitai pasiūlyti kažką kita. Tai nereiškia, kad nuolat kaitaliojau juos ir kas penkis metimus žvejojau vis kitu. Ne. Bet užtai visada žinojau, kad jei tik šaus į galvą porą kartų užmesti ant starkio, tam padaryti užteks poros sekundžių. Keli metimai, starkiai, aišku, nekimba. Ir aš ramus. Toliau, spiningu su sistema, tikslingai, ieškau ešerių.
Galbūt keturi spiningai atrodo baisinė prabanga. Bet tokiam reikalui nebūtini lamiglasai ir kroiksai. Visiškai užteko paprasčiausių ekonominės klasės įrankių. Galų gale, tai tik eilinis pavyzdys, kaip svarbu pasiruošti, taip gerai, kaip tik jums atrodo, kad turėtumėt būti pasiruošęs.
Auksinė taisyklė
Pati svarbiausia taisyklė varžybų metu, kurios būtina laikytis skamba taip: „jeigu nekimba, vadinasi kažką darau ne taip”. Būtina – tai netgi per švelniai pasakyta. Privaloma.
Praėjusiais metais, galutinėje įskaitoje, likau antrajame dešimtuke, ir priėjau išvados, kad per dažnai varžybų metu užsiciklindavau arba vienoje vietoje, arba su vienu masalu arba su žvejybos būdu. Tad šiemet stengiausi nekartoti praėjusių metų klaidų, ir visada, kai tik nustodavo kibti, primindavau sau, kad reikia kažką pakeisti. Gal mikromasalo spalvą. Gal vietą. Gal pravedimo būdą. Gal viską iš karto. Svarbu, jei tik nustojo kibti, suprasti, kad tai kas veikė iki tol, jau nebeveikia. Tad būtina nors kažką pakeisti. Juk kai neveikia televizorius, meistrą kviečiat ar kitą perkat iš kart? Nelaukiat kelias dienas, gal pats „pramuš” ir pradės veikti.
Pirmajame šių metų etape, kuris vyko Stirnių ežere, kaip ir dažniausiai žvejojau ešerius. Jie kibo, tačiau, kaip dažniausiai, ne taip stipriai kaip norėtųsi. Užkimba vienas, ir tyla. Plauk į kitą vietą. Daugiau ešerių vienu užsiinkaravimu pavyko suvilioti tik tada, kai pradėjau dažniau kaitalioti mikromasalų spalvas. Ištrauki ešerį. Pora tuščių metimų. Pakeiti spalvą, žiūrėk iš tos pačios vietos ir dar vieną išprašai. Taip daug greičiau, negu kas ešerį perplaukinėti vis į kitą vietą.
Kaip žinoti, ką konkrečiai reikia keisti? Arba ką daryti kai nekimba visiškai, nors keiti ir vietas ir spalvas. Tada geriausiai paskambinti komandos draugams. Galbūt jie jau atrado ir kibią vietą ir kibų masalą. O jums belieka tik tuo pasinaudoti, ir negalvoti, kad, ai, jam sekasi, o aš taip nemoku, tai turbūt ir nepagausiu. Geriau bent jau pabandyt. Aš pats, niekada tolygiai netraukdavau masalo žvejodamas ešerius. O mano komandos draugas Rolandas dažniausiai žvejoja būtent taip. Tame pačiame Stirnių ežere po pirmojo, jis man papasakojo, kad visus savo ešerius ištraukė būtent tolygiu pravedimu. Tad antrajame ture, turėjau du variantus. Arba žvejoti kaip visada, džigauti, arba vieną kitą kartą pravesti masalą tolygiai. Taip pagavau bent pusę tos dienos ešerių ir tam etape asmeninėje įskaitoje patekau į pirmąjį dešimtuką. Užteko tik pabandyti.
Pabaiga
Auksiniais galvakabliais nežvejoju. Nenaudoju nieko, ko nebūtų galima nusipirkti daugumoje Lietuvos žūklės parduotuvių. Visi įrankiai – vidutinės ir ekonominės klasės. Esu toks pats spiningautojas kaip ir dauguma jūsų. Visas paslaptis (na gerai, beveik visas), kuriomis tikiu, ką tik perskaitėte. Atvažiuokit į varžybas kitais metais ir nugalėkit jūs.
Šiemet bent viename etape dalyvavo daugiau nei 140 spiningo mėgėjų ir daugiau nei 40 komandų.
Video reportažai iš LSA varžybų ir Europos lydekų gaudymo čempionato, kuriame dalyvavo 4 geriausi pernykščio sezono spiningautojai – “ANT BANGOS TV” laidose:
http://www.ant-bangos.lt/naujienu-archyvas/tv.html
Emilis Muliuolis
Loading ...
