Ištrauk tinklą ir ežeras tau padėkos

„Ištrauk tinklą ir ežeras tau padėkos” – šią frazę teko ne kartą girdėti, bet su tuo susidūręs dar nebuvau. Iki šio savaitgalio! Ežero padėką pasiėmėm avansu. Penktadienį su draugu nutarėme nuvažiuoti pažvejoti į ežeriuką, kuris yra netoli Vilniaus. Nuvykę sutinkame dar pora likimo brolių, spiningavimo entuziastų. Pasak jų šiandien „nekiba”. Abi valtys be laimikiu. Tad pradžia nieko gero nežadanti… Daug nesiblaškydami pastatom po pora skrituliu ir plaukiame ieškoti lydekų. Pradžioje nutarėme truputi paspiningauti, o vėliau velkiauti. Labai jau greitai baigėm pirmąjį variantą ir kibom prie velkiavimo, nes vyrauja kažkoks įsitikinimas, jog tada didesne galimybe įkabinti didesne lydekaite. Po poros valandų bevaisio plaukiojimo, draugo meškeraitė kietai suvirpa. Kažkas užkibo ir tas kažkas tikrai ne standartine kilogramine lydekaite! Po neilgos, bet emocingos kovos mūsų valtyje puikavosi 3,3kg lydeka – tikras džiaugsmas mūsų akims, nes tokio dydžio lydekaitė yra didžiausia pagauta šiais metais. Tą vakarą namuose garavo gardi orkaitėje kepta lydekos filė.

Sekmadienis, žvejybos diena… Renkamės iš dviejų variantų kur pažvejoti: Elektrėnų marios arba prieš porą dienų buvęs dosnus ežeriukas. Pasirenkam žinoma antrąjį, nes ešerių atsižvejosime ir žiemą. Labai neskubėdami i ežerą išplaukėme apie 11h ryto, o gal jau ir dienos. Vos atsidūrę vandenyje be žodžiu jau žinome kur link plaukti. Plaukioja pora žvejų, vienas su „ufimka”, kitas su medinuke. Oras puikus: vėjo nėra, nešalta. Pamaniau tikrai pailsėsim…

Plaukiame pro „dosniąją” ežero vietą ir ką gi, spiningas linksta, širdis virpa, bet kažko sulinkęs spiningas nevirpa, labai jau pasyviai kyla i viršų. Rezultate vandens pavirsiu pasiekė tinklas. Mintyse šimtai keiksmu… Netoliese pasirodo tinkle įsipainiojusi lydekaite, bet jos atkaklumas padėjo jai išsivaduoti ir be mūsų pagalbos. Greta sodybėlėje darbavosi trys vyriškiai. Įtarę, kad tai gali būti jų tinklas mes pradėjom ieškoti pagalbos. Neturėjau jokio gamtos apsaugos telefono numerio, tad puoliau skambinti klubo draugam – galbūt jie man pagelbės… Po keleto skambučių gavau reikiamą telefono numerį. Atsiliepė malonus žmogus, kuris deja šiuo metu yra visiškai kitame Lietuvos gale. Išgirdau keistus nurodymus: „tinklą palikite vietoje ir skambinkite jei pastebėsite jį traukiant”. Nusistebėję vykdome. Tuo metu netoliese pasirodė ir medinė valtis. Nutarėme pašnekinti žmogelį kaip jam sekasi žvejoti. Jaunas vaikinukas keistai blaškėsi, sakė neseniai išplaukęs ir nieko dar nepagavęs. Gal tai buvo jo tinklas?…

tinklai (nuotr)

Netekę, kaip mums rodėsi perspektyviausios ežero vietos, bandome suvilioti kokią lydekaitę kitame ežero gale. Tačiau vėl užkabinam tinklą! Supratę, kad žvejybos jau nebus, nutarėme naikinti šlamštą. Kad neerzintumėm vietinių – tinklą nusprendėm parsitempti iki kranto ir ten ji sunaikinti. Vėl paskambinau inspektoriui, pranešiau apie savo veiksmus. Iš jo sulaukiu nusivylimą mūsų nekantrumu, tačiau pripažino, kad ekipažas galėtų atvykti tik už kokios valandos. Pranešus, kad tinklas bus sunaikintas, inspektorius mums nusileidžia ir sutinka su mūsų užmoju.

Prisitempę tinklą iki kranto darbus tęsiu rankiniu būdu… Traukti teko nemažai, mat buvo du, vienas su kitu suristi, tinklai. Mums be traukiant nelegalų žūklės įrankį medinė valtis ėmė blaškytis būtent toje vietoje, kur buvo pastatytas tinklas. Nenukrypdami nuo užsimoto tikslo partraukėm viską iki kranto. Tinkle radom du beviltiškai įsipainiojusius lynus. Vienas buvo tikrai įspūdingas, pasvėrus pasirodė kad jis 1,3 kg svorio, kitas iš akies 500g. Laimei abu žuveliokai buvo dar gyvybingi, tad jie laimingai plaukioja toliau. Didžiojo lyno išplaukimas i plačiuosius vandenis dar ir dabar stovi akyse… Užsikūrėm laužiuką, kuriame visas nereikalingas ežero turinys pranyko liepsnose. Pakilus dūmam, medinė valtis grįžo i krantą. Iš vienos sodybų pajudėjo automobilis… Prisipažinsiu- nelabai jauku pasidarė ant kranto, tad išplaukėm į ežerą laukti kas bus… Automobilis neužsuko privažiavo prie mūsų, tad nutarėme apsukti dar ratą velkiaujant ir važiuoti namo, nes žvejyba jau buvo sugadinta. Besukant ratą ir vėl užkabinom tinklą, tada jau be didesnių emocijų įjungiau 5 variklio bėgį ir plaukėm į krantą. Antrasis laimikis taip pat buvo dvigubas tinklas, tik jau be žuvies. Jis taip pat prisijungė prie saviškiu ir supleškėjo. Taip ir baigėsi mūsų žvejyba. Nusivylę laimikiais ir didžiuodamiesi nuveiktu geru darbu važiuojam namo. Važiuodami išmąstom, kad sekmadieninis žygis, tai mūsų padėka ežerui už gražius ankstesnius laimikius.

Nebukim abejingi , gamtos žalojimui.

Martynas Lukonas