Norėčiau trumpai apžvelgti Europos lydekų gaudymo čempionato subtilybes, pasidalinti savo mintimis ir išvardinti šio čempionato privalumus bei trūkumus. Visų pirmą – šį turnyrą (ar kaip jį pavadintum) yra neoficialus Europos spiningavimo čempionatas. Tiesa, apie oficialų Europos spiningavimo čempionatą neteko girdėti – galbūt tokio aplamai nėra.
Šis čempionatas vyksta jau eilę metų, todėl pritraukia didelį kiekį dalyvių iš visos Europos. Jame dalyvauja prancūzai, belgai, olandai, rusai, ukrainiečiai, lenkai, vokiečiai ir t.t. Pastaruoju metu gerus rezultatus demonstruoja lenkų atstovai, tačiau šiais metais jie nedalyvauja, nes jų netenkina dabartinės taisyklės. Jie kategoriškai atsisakė dalyvauti kol nėra punkto, ribojančio variklių galingumą. Didžioji dalis dalyvių nuomojasi valtis iš organizatorių. Visos valtys yra vienodos – tai leidžia “sveikai” konkuruoti. Vietinės, švediškos, komandos atsiveža labai galingus katerius, todėl turi laiko “patikrinti” visas geriausias sektoriaus vietas. Su silpnu varikliu to padaryti neįmanoma, nes, kaip minėjau seniau, sektoriai labai dideli.
Kitas dalykas, dėl kurio šį čempionatą galėtų užprotestuoti ir kitų šalių atstovai – tai švediškų komandų dalyvavimas jose. Jiems kur kas paprasčiau, nes dažnai čia žvejoja, gali dažnai daryti “treniruotes” ir žino kibias vietas. Šių metų varžybų rezultatai tą dar kartą patvirtino, nes į pirmąjį dešimtuką pateko net 6 švedų komandos.
Treniruotės
Čempionato sektoriaus ribose negalima žvejoti likus mėnesiui iki varžybų. Prieš pat čempionato pradžią leidžiama dvi dienas žūklauti netoli sektoriaus ribų – specialiai treniruotėms skirtoje zonoje. Organizatoriai pakišo mums kiaulę, nes apie treniruotes informavo tik likus 3 dienom iki išvažiavimo iš Lietuvos. Nerimta…
Organizatoriai
Saugumas – pirmoje vietoje, todėl mums buvo skiriamas ypatingas dėmesys, teisėjai nuolat teiravosi ar viskas tvarkoje. Aplamai, tikėjomės gauti specialų prizą už drąsą, nes šių varžybų istorijoje dar nebuvo dalyvių su guminėmis valtimis.
Stovyklavietės namukai labai kuklūs, lovos mažos, nepatogios, šaldytuvo šaldiklis ledais paverčia net stipriausius tradicinius lietuviškus gėrimus, o televizoriuje yra funkcija, leidžianti vaizdą žiūrėti keistais rakursais: kaip veidrodyje, aukštyn kojom ir aukštyn kojom + veidrodis. Kam sugalvoti tokie “navarotai” taip ir nesupratom :) Žodžiu, gyvent galima.
Stovyklavietės parduotuvėje galima įsigyti Kopyto gumų, įvairių voblerių, Dragon spiningų ir valų. Taip pat yra galimybė už 20 Lt įsigyti bevielio interneto prieigą 3 dienom.
Dalyviai
Čempionate dalyvavo 28 kolektyvai iš įvairių Europos šalių.
Teko kiek pabendrauti su viena iš vokiečių komandų. Komandą sudaro tėvo ir sūnaus duetas. Šiose vandenyse jie žvejoja jau 15 metų. Per metus čia apsilanko net po keletą kartų, todėl žino visas kibiausias vietas. Pasak jų, geriausiai pasiteisina ryškių spalvų (Fire Tiger spalvinimo) masalai – blizgės (vieną padovanojo Aurimui Skudučiui) ir “minnow” tipo vobleriai.
Ukrainiečių komanda šiose varžybose dalyvauja jau ne pirmą kartą, todėl spėjo perprasti šiuos vandenis. Bendrauti jie visai nebuvo nusiteikę – matyt baisiai norėjo laimėti. Net gi per apdovanojimų ceremoniją jie buvo uždari ir nemandagūs. Tik vienas jų pasipasakojo. Šiame čempionate jie dalyvauja jau 4 kartą. Pirmasis blynas buvo stipriai prisvilęs, nes tąsyk jie užėmė priešpaskutinę vietą.
Rusų komandą sudarė žvejų klubo Fion.ru pirmininkas Sergej Medvedev ir gaudymo džerkais ekspertas Aleksandr Hlybov. Su jais daugiausiai ir bendravome, nors informacija dalintis jie tikrai nebuvo linkę.
Prizinis fondas
Čempionato organizatoriai pasirūpino rėmėjais, kurie įteikė kiekvienai komandai “lauknešėlius”. Pagrindiniais rėmėjais buvo prancūzų kompanija Sebile ir Rozemarija, todėl, natūralu, kad būtent šių gamintojų produktai ir buvo įdėti dovanų dalyviams. Žinau, kad skaitytojai yra labai “ciekavi”, todėl išvardinsiu ką gavo kiekviena komanda: 6 Sebile vobleriai (2 giluminiai baisiai sunkūs “džerkai”, 1 “rattlin” tipo vobleris, 1 “minnow” tipo vobleris, 2 plaukiantys, negiliai neriantys vobleriai, 2 ritinėliai storiausio 0,32mm geltono jūrinio valo.
Pirmąją vietą užėmusi komanda buvo apdovanota 7000 eurų čekiu. Taip pat gavo rankų darbo lydekų statulėles ir dar kažką maišelyje. Specialų prizą gavo sutuoktinių pora, dalyvaujanti šiose varžybose jau 6 kartą. Ir visai ne už dalyvavimo dažnumą, o už tai, kad nuolat užima paskutinę vietą. Šiemet jie padarė tik vieną nuotrauką. Prizai tikrai verti dėmesio – du rimti spiningai.
Lietuvos rinktinės rėmėjai
Įdomumo dėlei norėčiau paliesti ir šią temą. Dalyvavimas čempionate yra nepigus malonumas, todėl kitų šalių rinktinės yra remiamos savo šalių federacijų arba rėmėjų. Mūsų atveju, Lietuvos spiningautojų asociacija apmokėjo 50% dalyvio mokesčio, kelto išlaidų ir transporto nuomos. Likusią dalį padengė klubai, kurių nariai vyksta į čempionatą. Čia paminėjau tik 3 punktus. Visas kitas išlaidas: specifiniai įrankiai, krūvos specifinių masalų, kurie kaži ar privers Lietuvos vandenyse, kelionės išlaidos (kuras, maistas), variklių tepalai, kuras ir t.t. ir pan. buvo perkama iš mūsų pačių pinigų.
Manau, kad tai nėra normalų ir ateityje reikia daryti išvadas ir iš anksto ruoštis tokio lygio varžybomis, t.y. ieškoti rėmėjų, galinčių padengti kuo didesnę dalį išlaidų, nes tikrai ne tam LSA dalyviai visus metus stengiasi užimti kuo aukštesnė vietą galutinėje rikiuotėje.
Gerai, kad turim gerų draugų, kurie pagelbėjo su kai kuriais įrankiais ir įranga, todėl realios išlaidos būtų kur kas didesnės. Rinktinės vardu norėčiau padėkoti UAB “Triturus” ir UAB “Fish On” už suteiktas nuolaidas prekėms.
Taip pat norėčiau padėkoti “Larus” atstovams Lietuvoje UAB „Caputis” už padovanotą aprangą komandoms, kuri tikrai puikiai atliko savo darbą ir leido darganotų oru išlikti sausiems.
Gamta
Sužavėjo gamta. Rolandas Klimas vieną rytą pastebėjo netoliese vaikščiojančias 3 stirnas, o maža voveraitė “darbavosi” po mūsų langais kiekvieną dieną, visiškai nebijodama mūsų. Važiuodami prie ežero pažvejoti į kelią vos neiššoko graži elnio patelė. Gražu.
Apdovanojimų ceremonija
Čempionato apdovanojimų ceremonija vyko chaosiškai – jokio konkretumo. Dalyviai buvo pavaišinti baisiai neskaniu maistu. Alų teko pirktis patiems, o butelio kaina siekė ~18lt. Apdovanojimus gavo pirmasis dešimtukas. 4-10 vietas užėmusios komandos buvo apdovanotos tik rėmėjų kepuraitėmis. Įdomiai.. Įdomumo dėlei galiu pasakyt, kad Lietuvos spiningavimo čempionate buvo apdovanotas pirmasis 20-ukas (ir tikrai kur kas vertingesniais prizais, nei kepuraitės). Balo to nematė, švedams geriau žinot kaip pritraukt daugiau dalyvių.
Specialų prizą gavo ir mergina, sugebėjusi sugauti keletą įskaitinių lydekų. Viso dalyvavo dvi silpnosios lyties atstovės. Lietuvos spiningavimo varžybose dar neteko rungtis su merginomis.
Didžiausias nesusipratimas buvo su viena iš Lietuvos komandų. Organizatoriai patalpino rezultatus į savo svetainę kitą rytą (po apdovanojimų). Kažkodėl Rolando Baratinsko ir Aurimo Skudučio komandos rezultatas buvo anuliuotas. Sukom galvas kodėl taip galėjo būti – galvojom, kad vis gi nebuvo galima naudoti graibšto. Vėliau galvojom, kad neteisingai laikėm lydekas jas fotografuodami. Žodžiu, buvom jau beveik susitaikę su tą mintim, kad esam diskvalifikuoti. Tik atsiradus progai nuėjau pasiaiškinti su teisėjais. Pasirodo įsivėlė kažkokia klaida. Nieko sau – “klaidelė”, o jei būtume užėmė prizinę vietą? Organizatoriai atsiprašė, ištaisė klaidą.
Viena komanda vis gi buvo diskvalifikuota. Įdomiausia yra tai, kad ne už pavėlavimą į finišą, nuplaukimą už sektoriaus ribų ar neįskaitinės lydekos nufotografavimą, o už tai, kad nepasirodė apdovanojimų ceremonijoje. Ne tai, kad nepasirodė, bet išvyko iš stovyklavietės iki apdovanojimų. Jei teisingai supratom – jų rezultatas buvo tikrai geras, t.y. 5 vieta. Neaišku kodėl tą komanda taip pasielgė, bet organizatoriai jiems neleis dalyvauti kitų metų varžybose už parodytą nepagarbą jiems ir kitų dalyvių atžvilgiu. Organizatoriai čempionato pristatymo dieną to neminėjo. Keista situacija, jei tai tiesa.
Taip pat buvo supainioti komandų nariai, nors pirmą dieną supildėm paraiškas, kur nurodėm kas su kuo žvejos vienoje valtyje. Rusai irgi buvo baisiai nepatenkinti, kad jų pavardės klaidingai surašytos. Tokių smulkmenų buvo ir daugiau, bet nesinori gilintis.
Rezultatai
Kaip žinote viena mūsų komanda (“Ešerių valdovai” Edmundas Antanaitis, Rolandas Klimas) užėmė 14 vietą, kita komanda (“Ant bangos” Aurimas Skudutis, Rolandas Baratinskas) liko 24-i. Mūsų su Aurimu rezultatas, švelniai pasakius, yra kuklus, o “Ešerių valdovų” užimta vieta, manau, yra pakankamai aukšta.
Įdomumo dėlei norėčiau paminėti, kad ukrainiečių komanda dalyvavo šiose varžybose pirmą kartą prieš 4 metus liko priešpaskutinė. Net ir treniruotės jiems nepadėjo. Šiemet jie užėmė ganėtinai aukštą – 8-ą vietą.
Rusų komanda, su džerkų ekspertu priešaky (kaip jį vadina gimtinėje kolegos), užėmė tik 17-ą vietą.
Tiek trumpai apie Vastervik‘e vykusias varžybas. Sunku pasakyti ar kitais metais jose dalyvaus Lietuvos atstovai, bet visko gali būti. Antrą kartą bus kur kas paprasčiau, nes būtinai pasidalinsime informacija, nurodysim perspektyvias vietas. Galbūt rezultatai bus dar aukštesni.
Autorius Rolandas Baratinskas
Čia galite pasižiūrėti nuotraukas iš šių varžybų:
http://www.ant-bangos.lt/foto-galerija/lydeku_gaudymo_cempionatas_svedija_vastervik_20090928-20091001.html
Čia galite pasižiūrėti kaip sekėsi Lietuvos rinktinės nariams žvejoti Švedijos vandenyse:
Loading ...
