Lietuvos spiningautojų asociacija pirmą kartą deleguoja savo atstovus į tarptautines varžybas. Buvo planuota dalyvauti Pasaulio čempionate, kuris turėjo vykti Velse, tačiau dėl finansinės krizės organizatoriai nusprendė šiais metais nedaryti varžybų. Teko ieškoti panašių varžybų. Pirmiausiai buvo pasirinktas Pasaulio upėtakių gaudymo čempionatas Andoroje, bet vėliau buvo nuspręsta vykti į lydekų gaudymo čempionatą Švedijoje su tą viltim, kad rezultatai gali būti geresni, nes lydekas gaudyti mokam kur kas geriau nei upėtakius. Tiesa, šių varžybų taisyklės yra visiškai kitokios nei mums įprastos, t.y. gaudoma yra dviese iš vienos valties, įskaitinės yra tik lydekos ir nuo 50 cm, žvejojama 3 dienas po 8 valandas. Bet esminė taisyklė yra tą, kad visos sugaunamos žuvys turi būti paleidžiamos, t.y. pagautą lydeką reikia nufotografuoti prie specialios sugraduotos matavimo lentos taip, kad matytųsi jos ilgis. Kiekviena komanda gauna vienkartinį fotoaparatą ir gali per 3 dienas padaryti 26 kadrus. Galutinei įskaitai imamos 5-ios ilgiausios lydekos. Žodžiu, tikrai yra iš ko mokytis..
Rinktinė buvo suformuota iš stipriausių praeitų metų LSA varžybų dalyvių, t.y. pirmųjų keturių vietų asmeninėje įskaitoje užėmusių žvejų: Aurimo Skudučio (Žvejų klubas “ANT BANGOS“), Rolando Klimo (Molėtų “Ešerys“), Rolando Baratinsko (Žvejų klubas “ANT BANGOS“) ir Edmundo Antanaičio (Panevėžio “Žvejo takas“).
Kelionė į Vastervik‘ą.
Ankstyvą šeštadienio rytą, susidėję masalus, įrankius ir kitus daiktus pajudėjome (aš su Aurimu) iš Vilniaus Molėtų link, bet ne arčiausiu keliu, o pro Švenčionėlius. Aurimo tėvas pasitiko mus su skanios kavos puodeliais. Laiko turim nedaug, todėl greitai pasigaminam dar vieną džerkinį kotą, pasiimam dar keletą voblerių ir minam Molėtų link. Reiktų paminėti, kad iki šiol nei man, nei kitiems rinktinės nariams neteko žvejoti džerkais. Kiek teko domėtis šiuo čempionatu – tai didžioji dalis dalyvių gaudo lydekas būtent džerkais, o guminukais ir kitais masalais pagaunamos kur kas mažesnės aštriadantės. Apie patį džerkinio koto gamybos procesą papasakosiu po žvejybos, kai žinosime ar pasiteisino šis variantas.
Molėtuose mus pasitinka Rolandas Klimas. Toliau minam į Panevėžį pas Edmundą. Vargais negalais sugrūdę į autobusiuką visus daiktus judame link Rygos uosto, kur mūsų laukia keltas į Stokholmą. Plaukimo visa naktis, todėl užperkam teisingų gėrimų, kad nenuobodžiaut. Vakare su Aurimu “pasirodom“ prie pokerio ir kitų žaidimo aparatų.
Ankstyvą sekmadienio ryta įkalam labai neskanios kavos ir grožimės vaizdais pro langą – visur salos. Vienos didžiulės, kitos labai mažos, bet visos uolėtos. Egzotika.. Laive sutikome braliukus lietuvius, kurie švediškas lydekas vadina šunimis. Tokį pavadinimą jie sugalvojo todėl, kad visų sugautų lydekų skrandžiai buvo tušti. Keisti tie lietuviai..
.
Šiandien vyks oficiali treniruotė. Gaila, kad mums neteks joje sudalyvauti. Būtinai “padėkosime“ varžybų organizatoriams, kurie informavo mus apie pasikeitusią čempionato programą likus dviem dienom iki išvažiavimo, kai transportas, keltas ir visa kita jau suplanuota ir pakeist ką nors būtų nerealu. Teks verstis be treniruočių…
Pagaliau atplaukiam į Stokholmą. Norisi kuo greičiau sulipt į automobilį ir pasiekti kelionės galutinį tašką, bet.. atidarę automobilio dureles gaunam gaivią akis graužiančią benzino kvapo bangą. Smarvė tokia didelė, kad neįmanoma. Vienas iš plastmasinių bakelių kažkokiu mistiniu būdu pasidalino savo tūriniu su mūsų daiktais, todėl likusią kelionės dalį važiavome su atidarytais langais. Buvo šalta, bet bent jau kvėpuot buvo kuom. Po gerų 3 val. su apsvaigusiom kvadratinėm galvom atvykstam į Vastervik‘ą. Belieka užsiregistruoti ir ruoštis pirmajai varžybų dienai..
Neįsivaizduoju kokiu būdu užsiregistravę mūsiškiai – anglų kalbos virtuozai :), jei nebūtų manęs. Vieną komandą (aš ir Aurimas) pavadinam “Ant bangos“, o kitą “Ešerio takas“ (Žvejų klubų “Ešerys“ ir “Žvejo takas“ bendras kūrinys), gaunam žuvies matavimo lentas, žemėlapius ir varžybų dienotvarkę. Prisipučiam savo “vaikiškas“ valteles (nei viena komanda nedalyvauja su guminė valtimi, nekalbant jau apie variklių galingumus ir kitus dalykus), “priparkuojam“ jas tam skirtoje vietoje ir einam ruošti masalus. Pamatę kitų dalyvių valtis, įranga, masalus atkrenta noras aplamai rodytis, nekalbant jau apie dalyvavimą šiuose varžybose.
Vakarinio komandų susirinkimo metu organizatoriai supažindina su varžybų taisyklėmis, ištraukia burtus, rėmėjai skiria kiekvienai komandai prizų (vobleriai, valai), palinki didžiausios sėkmės ir gero kibimo. Išgeriam po buteliuką “auksinio“ ~18 Lt kainuojančio alaus ir su nekantrumų laukiam rytojaus. Burtai lėmė, kad žvejosime skirtinguose sektoriuose. Gaila..
Tiesa, viso užsiregistravo 28 komandos, kurių tarpe yra rusai, ukrainiečiai. Su rusais kiek pabendraujame ir sužinome dar vieną “puikią“ naujieną – visi varžybų dalyviai jau antrą dieną treniruojasi. Neaišku kaip sekėsi kitiems, bet ruseliai buvo nelabai patenkinti, nes šiandien jiems pavyko sugauti tik 5-ias tikrai neįspūdingai dideles lydekas.
Pirmoji varžybų diena.
Varžybų dalyviai sulipa į valtis ir plaukia paskui savo sektoriaus teisėjus. Viso yra trys didžiuliai sektoriai: A, B, C. Aš su Aurimu pirmą dieną žvejosime B sektoriuje, o Rolandas su Edmundu A sektoriuje. Burtai traukiami vieną kartą, todėl kitomis dienomis žvejosime C, A sektoriuje, o kolegos B ir C sektoriuose.
Prieš išplaukimą į sektorius dar pasikalbam su rusais, kurie rimtai nusiteikę išgaudyti visas metrines savo sektoriaus lydekas. Taip pat mano su Aurimu sektoriuje žvejos ir ukrainiečių ekipažas. Kiti varžybų dalyviai su pašaipa žiūri į mūsų gumines valtis. Teisėjai papokštauja, kad atsargiai elgtumėmės su kabliais, nes galime prasidurti valtį. Visko gali būti, kad mes pirmieji šių varžybų dalyviai, žvejojantys iš guminių valčių. Juokai – juokais, bet teisėjai informuoja dalyvius, kad laikas plaukti į sektorius. Plaukėme nei daug nei mažai – beveik 1,5 val. Dalyviai, turintys galingesnius nei 25 AJ variklius startuoja pusvalandžių vėliau už kitus ir į finišą turi grįžti pusvalandžių ankščiau už kitus. Tokios taisyklės yra todėl, kad sektoriai yra labai didžiuliai ir variklio galingumas leidžia kur kas greičiau pasiekti reikiamas vietas.
Išnaudoję beveik pusę bako degalų pagaliau pasiekiam savo sektoriaus starto vietą. Teisėjai išdalina vienkartinius fotoaparatus ir duoda startą. Visos valtys pasiduoda į vieną sektoriaus pusę ir spaudžia iš paskutiniųjų. Mes su Aurimu turim tik šiokį tokį batimetrinį planą navigacijoje, todėl nusprendžiam labai toli neplaukt, nes vis vien nežinom vietų. Pirmieji sustojimai nieko gero nežada. Atrasti dviračio nebandom, naudojam įprasta taktika kaip ir žvejotume Lietuvoje – tikrinam šlaitus. Echolotas žuvies beveik nerodo. Daugumą šlaitų yra tušti. Pabandom giluminį sėklių, kurio viršūnė yra 7 metrai, o aplinkui visur 15-25 metrai gylio. Echolotas vėl tyli. Vėliau bandom džerkaut. Mūsų įrankiai ir valtis nepritaikyti tokiam žvejybos būdui, o ir mokėti teisingai džerkaut reik, todėl grįžtam prie guminukų. Taisyklės leidžia žvejoti dreifuojant, todėl bandom pasileist pavėjui, tačiau rezultatų nėra. Praeina geros dvi valandos, o mes nesulaukiam nei vieno kibimo. Toliau „į darbą eina“ vobleriai, tačiau ir jie lydekoms visai neįdomūs. Galiausiai nusprendžiam patikrinti negilią vietą tarp dviejų mažų salų. Dugnas žolėtas, gylis 2-3 metrai. Užsidedu blizgę ir sulaukiu pirmojo kibimo. Lydeka nepasikerta, bet jau atrandam teisingus masalus. Bandom toliau. Aurimui kibimas ant savadarbės blizgės! Mintyse matom metrinę malką, o akys mato 300-400 gr silkutę. Vėliau dar keletas kibimų, bet greičiausiai tokios pat šaudyklės. Ūpas dar labiau krenta ir norisi greičiau plaukt į finišą. Po gerų 4 valandų neturim nei vienos įskaitonės lydėkos. Švedija…
Susiskambinam su kitu ekipažu – jie jau turi porą lydekų, kurių vieną metrinė. Sugavo jas Jūratės blizgėmis (Made in LT!). Keisčiausia yra tai, kad jas sugavo būtent tokiose vietose kur mums kibo tik mažiukės.
Sugaunam dar vieną nedidelę šaudyklę ir niekaip nesiseka paimt bent 50cm, t.y. įskaitinės lydekos. Likus iki finišo pusvalandžiui nusprendžiu patikrinti netoliese esančią įlanką su stačiais šlaitais. Pirmasis sustojimas duoda rezultatą – Aurimo guma susidomi šešiasdešimtinė lydeka. Pagaliau galime padaryti pirmąjį kadrą! Dar turime apie 20 min, todėl greitai bandome tikrinti pakrantę. Kitas sustojimas vėl rezultatyvus – prie pat valties guminuką atsiveja stambus ešerys. Gaila, kad pagal taisykles įskaitinės tik lydekos, nes ešerys tikrai vertas dėmesio – 1,03 kg! Jau trečią kartą pakartoju savo ešerio rekordą. Niekaip nepavyksta sužvejoti didesnio, bet vis vien smagu.
Dar turime laiko keletui metimų, todėl skubam ir tikimės pagauti dar bent vieną lydeką. Tikėjimas padėjo ir dar nedidelė, bet įskaitinė (~52cm) lydekaitė griebia mano pasiūlytą guminuką. Greita fotosesija ir pilnu greičiu minam prie finišo. Tiesa, varžybų organizatoriai yra įsteigę specialų prizą komandai, sugavusiai mažiausia įskaitinę lydeką, todėl bent jau į šį prizą galime pretenduoti po pirmos dienos :)
Grįžtant pasikalbam su rusais ir ukrainičiais. Jiems sekėsi kur kas geriau: rusai sugavo 5-ias ~60 cm lydekas,o ukrainiečiai 6-ias. Pasijuntam visiškais nevykėliais ir nuleistom nosim plaukiam į prieplauką..
Kur kas geresnės nuotaikos yra kitas mūsų ekipažas. Jiems pavyko sugauti net 4 gražias lydekas: 100cm, 82 cm, 80 cm, 62 cm. Visas jas sugaudė Jūratės blizgėmis. Rimtas rezultatas!
Kitiems varžybų dalyviams sekėsi skirtingai: vieni grįžo tušti, kiti sugaudė po 5 ir daugiau lydekų, o didžiausia pirmos dienos lydeka siekė net 120 cm!
Vakare aptariam taktika, pasidalinam naudingą informaciją ir laukiam antros varžybų dienos. Aš vis parašau trumpus aprašymus, bet niekaip nepavyksta pasijungti prie interneto.
Antroji varžybų diena.
Vėl viskas identiškai pirmai dienai. Šį kartą vėjas dvigubai stipresnis ir su guminėm valtim plaukti labai sudėtinga, beveik neįmanoma. Nebūtume mes lietuviais… Beplaukiant “užšokam“ ant gerų bangų ir sulaužom kėdę (nebloga kėdutė buvo Kasparai..). Šiandien gaudom C sektoriuje, kuris yra pats pavojingiausias, nes jame yra daugiausiai uolų, akmenų, todėl plaukti reikia labai atsargiai. Nuo sektoriaus starto vietos matosi išėjimas į atvirą jūrą. Būtent į tą pusę ir nuplaukia visi mūsų sektoriaus dalyviai. Mes nusprendžiam paieškoti perspektyvių vietų kitoje sektoriaus pusėje. Žinome kokiose vietose gaudė kolegos, taip pat kur kibo mums, todėl ieškome kažko panašaus. Sektorius sudėtingas – daug akmenų, nėra žolių. Randame sėklių, kuriame nieko nepagauname. Vėliau dar vieną, kuriame pavyksta sugauti porą neįskaitinių lydekaičių. Jos susidomėjo Jūratės blizge, kurią mums paskolino kolegos lietuviai.
Skambinam Edmundui, su tą viltim, kad jų ekipažui sekasi geriau, bet… jiems pavyko sugauti porą puskilinių ešerių mūsų nurodytoje vietoje, bet nei vienos lydekos. Gaudom toliau. Ieškome, keičiame masalus, kaitaliojam pravedimo tempą, bet jokių rezultatų mums tai neduoda.
Iki antros dienos pabaigos likus porai valandų prarandam bet kokią viltį sugauti lydekų, todėl netoli starto vietos bandom mažinti masalų kalibrą – galbūt užkibs ešerys arba lydekos susidomės mažesniais masalais. Aurimas sulaukia kibomo, greičiausiai ešerinio. Vėliau aš gaunu dvi ešerines “bankes“. Iki pabaigos lieka apie 40 min. Aurimas jau nori namo ir kuo greičiau, ir ne į stovyklavietę, o į Lietuvą. Aš dar bandau, nors ūpo jau nebėra. Lieka apie 30 min. Aurimas susigalvoja pramogą – medūzų klonavimą, t.y. dalinimą pusiau staigaus valo judesio pagalba. Smagu, bet dar yra laiko, todėl turim “dirbt“.
Nusprendžiu patikrinti dar vieną, mano manymu, perspektyvią vietą netoli starto. (Aurimas dar labiau nori namo:) ). Antru mėtimu gaunu lydekinę “bankę“ ant 4 numerio balto guminuko su mėlyna nugara. Kitu mėtimu Aurimas sulaukia kibomo ant blizges, bet ir vėl lydeka nepasikerta. Deja, bet laikas fotoaparato grąžinimui. Teisėjai perspėja mus, kad atviruose vandenyse baisiai didelės bangos. Pajuokaujam, kad bangų nebijom ir judam link stovyklavietės.
Kai išplaukiam į didžiuosius plotus suprantam ką omeny turėjo teisėjai – tokių didelių bangų dar neteko matyt. Kuro dar turim, todėl lėtai judam stovyklavietės link.Viskas būtų gerai, jei ne atstumas, t.y. kokie 10-15 km. Kiti dalyviai “praskrenda“ pro mus su kateriais ir kitom galingom valtim kaip pro stovinčius. Pabandom “glicuoti“ ir mes, nes plaukėme pavėjui. Aurimas atsisėda šalia ir “atidirbam“ teisingą plaukimo ir būdą, todėl judam pakankamai greitai.
Kitai mūsų komandai sekėsi panašiai – nei vienos įskaitinės lydekos. Jie sugavo 3 gražius ešerius: 600 gr ir porą po 500 gr.
Kitoms komandoms sekėsi kur kas geriau. Pasikalbam su suomiais. Šiandien jie padarė 5 nuotraukas. Ilgiausia lydeka siekė 102 cm. Pasak jų, geriausiai kibo ant “džerkų“ ir “minnow“ tipo natūralių spalvų voblerių. Vokiečiai “prišaudė“ daugiau nei 20 nuo 70 iki 85 cm ilgio lydekų. Taip pat paminėjo, kad šiose vietose žvejoja jau 15 metų ir žino visas žuvingas vietas. Jie sakė, kad daugumą lydekų sugaudė ryškių spalvų vobleriais ir blizgėmis arti kranto akmenynuose.
Neaišku kurie sakė tiesą, kurie melavo, bet esmė tą, kad reik perprasti šias vietas, šių lydekų mėgiamus masalus ir perspektyvias vietas.
Labai nusivylę savimi, su Aurimu, laukiam paskutinės varžybų dienos ir tikimės išfotografuoti bent 5 kadrus. Sarmata, kad lietuviai nesugeba sugauti sugauti lydekų. Turim dar vieną dieną, todėl duodam savo gps‘ą kitai komandai, nes jų šansai užimti aukštą vietą kur kas didesni nei mūsų. Nors jų laukia sudėtingas “C“ sektorius, bet galbūt jiems seksis labiau nei “ANT BANGOS“ komandai. Nupasakojom kur verta ir kur neverta plaukt, todėl visko gali būti, kad rytoj jiems pavyks sugauti lydekų. Mes žvejosime “A“ sektoriuje, kuriame mūsų kita komanda sugaudė visas įskaitines lydekas, todėl tikimės, kad kibs ir mums.
Interneto pasijungt taip ir nepavyko, nes administratorė nemokėjo jo pajungt, bet pažadėjo, kad rytoj vakare tikrai gausim “ryšį“. Tiek, nelabai gerų, žinių iš lietuvių stovyklos Švedijoje.
Trečioji varžybų diena.
Rytas labai šaltas – naktį buvo šalnos. Aš su Aurimu plaukiam į A sektorių, kuriame pirmąją dieną sėkmingai žvejojo kita mūsų komanda, todėl žinome kur reik plaukt. Turime vilčių pasigaut gražių lydekų, galbūt rekordinių. Prieš pat startą pasišnekame su rusais. Pasak jų, apie lietuvius jau kuriami anekdotai, nes šios varžybos dar nėra matę dalyvių su guminėmis valtimis. Šiandien vėjas žymiai ramesnis, todėl pakeliui į starto vietą “statome” kitus ekipažus su savo gumine valtele ir 9,9 AJ varikliuku, plaukiančius su plastikinėmis valtimis, apginkluotomis 15-25 AJ varikliais. Bent jau pagal šį rodiklį esame pranašesni už kitus dalyvius :)
Startas. Tiesiu taikiniu minam į vietą, kur pirmąją dieną mūsiškiai pasigavo 4 įskaitines lydekas. Per pirmąją valandą sugaunam tris įskaitines lydekas: 59cm, 65cm, 62cm, vėliau Aurimas išsitraukia pusantrinį karšį ant Jūratės už šono. Pirmąją dieną ten pat karšį “pasikabino” ir Rolandas. Jau pradedam orientuotis kur gali laikytis lydekos, nes realiai gaudyti visai nežinomose ežeruose yra labai sudėtinga. Atkreipiam dėmesį, kad kibioje vietoje beveik nėra medūzų ir vandens temperatūra yra aukščiausia – net 13,8 laipsnio (C sektoriuje buvo apie 9-10 laipsniai). Jau pradedam orientuotis ir perprast šių vandenų ypatumus. Gaila, kad kiek per vėlai.
Apie pietūs pasigauna dar vieną įskaitinę, kokių 63 cm lydeką. Vėl “sudirba” Jūratės blizgė. Staiga sukyla vėjas ir Aurimas įsega kilinę, neužilgo dar vieną panašią. Sudirbo Rapala “minnow” tipo dviejų dalių vobleris. Turėjome dar keletą kibimų, bet nieko rimto. Likus iki turo pabaigos valandai Aurimas sugauna dar porą mažų lydekaičių ant gumos, o prie pat finišo gumas atsiveja gražus ešeriai, bet kibt nenori. Lieka apie 20 min, bet praradę bet kokias viltis ir morališkai palūžę nusprendžiam grąžinti teisėjams fotoaparatą ir plaukti stovyklavietės link.
Kitam ekipažui sekėsi dar prasčiau, bet vargais-negalais jie iškrapštė fotografuojamą, kokių 53 cm, lydekaitę. Jų rezultatas kur kas geresnis nei mūsų – bendroje sumoje turėtų būti apie 380 cm. Mes su Aurimu suskaičiavom apie 300cm. Apgailėtinas rezultatas, gėda, baisu…
Tiek įspūdžių iš lydekų gaudymo čempionato Vastervike.
Rytoj vyks apdovanojimų ceremonija. Būtinai informuosiu apie laimėtojus ir jų sugautas žuvis.
Loading ...
