Taigi šiandien ryte su džiaugsmu ir gėda akyse, už ilgą įsiskolinimą klubui, nuvykome į patikrinimo reidą Juodyje. Beveik prieš pat išvykstant Gintarą užgriuvo problemos kurias reikėjo spręsti nedelsiant tad dalyvavome Prie ežero buvome apie 9 val. ir nieko nelaukdami prisipūtę valtį išplaukėme.
Tiesa dar prieš išplaukiant šalia kranto pastebėjome keletą plūdurų kurie mus suintrigavo ir kiek tai įmanoma pagreitino išplaukimo procesą.
Patikrinus paaiškėjo jog tai bučiukas vėžiams ir kaip vėliau paaiškėjo jų radome apie 20 vnt. ( vos keliuose bučiukuose buvo po 1 ar du nedidelius vėžius). Taigi betikrinant didelį kiekį bučiukų įplaukiame į sekliąją įlanką ir pro poliarizuotus akinius pastebiu pirmąjį tinklą pastatytą stačiai nuo kranto ir paslėptą lelijose. Su linu nudžiungame kad išvyka tikrai nebus bereikalinga ir skambiname derinti gamtosauginių reikalų. Atsakymas – tinklą supjaustyti ir išmesti, ką nedelsiant ir padarome tiesa tinklas kaproninis su gramzdinimo žiedais kokių jau labai reta Lietuvos vandenyse.
Su Linu pajuokaujame kad paskutines žuvis juo buvo galima pagauti tik prieš karą. Tinklo naikinimui pasirenkame naujai įrengtą su atvežtiniu smėliu krantą kur ant kranto matosi įrengta laužavietė. Tiesa šalia jos taip pat stovi pontoninis tiltas galbūt pirmi metai tik įleistas ir kaip spėjame su Linu neregistruotas ir niekaip kitaip neįteisintas.
Sunaikinus tinklą plaukiame toliau įlanka tikrindami kiekvieną potencialią tinklo buvimo vietą savadarbiu kabliu. Šalia kranto kur buvo pakabinta informacinė lentelė jos neberandame, taigi iš keturių pakabintų lentelių likę tik trys. Pašnibždom keikiu tuos kas tai padarė ir pasiekiame sodybą su meškerę nuo lieptuko užmečiusiu vietiniu poilsiautoju, leidimo jis aišku neturi už tai pabarame ir gauname info kur vakar buvo pastatyti 3 ar 4 tinklai. Tikėti kad rasime juos ten nenorime tačiau nepatikrinti bent jau nemandagu. Tačiau nupasakotoji vieta buvo tuščia tinklai jau džiūvo pas kokį nors vietinį kieme.
Išplaukę iš įlankos kablio pagalba šukuojame privačių valdų pakrantes ir stebimės neregistruotų valčių gausa. Viso reido metu užfiksavome tik 3 registruotas valtis ir apie 6 ar 7 neregistruotas. Aišku toks atsainus požiūris į paprastą procedūrą labai nuliūdino tačiau informacija nebus palikta ir pamiršta.
Apiplaukę gilųjį ežero galą prieš patį susiaurėjimą „užsirauname“ ant tikros brakonierių irštvos: trys tinklai, dvi neregistruotos valtys, krante viskas paruošta poilsiu pastačius nelegalius žūklės įrankius , net čiužiniai. Į kalną per miškelį veda takelis išmintas pakankamai gerai kad būtų įtarimas jog vietiniai gyventojai pastoviai darbuojasi nelegaliais įrankiais. Tinklai supakuojami ir vežami į krantą paskutiniam atsisveikinimui. Šią vietą būtinai pažymėsime visuose klubo žemėlapiuose ir ją tikrinsime ypatingai kruopščiai.
Po tokio radinio vėl šukuojame ežerą tačiau be kelių neregistruotų valčių nieko neaptinkame. Tad išsiėmę spiningėlius dar bandome suvilioti kokį Juodžio ežero mohikaną tačiau tik keli nupiepę dryžuočiai susidomi mūsų masalais.
Grįžus į krantą pakuojamės daiktus ir degame lauželį ištrauktiems tinklams. Tinklai degė išties įspūdinga liepsna – retai taip gerai dega laužas, nors galbūt jis dėkingas kaip ir visa mus supusi gamta už padarytą gerą darbą, už pagalbą ir leistą nors akimirką lengviau atsikvėpti nuo įžūliųjų brakonierių kuriems ramybės negarantuojame.
Linas ir Martynas












