Sakoma, per darbymetį ir akmuo juda. O birželio mėnesį dažnai sujuda paežerių gyventojai. Juk karšiai nerštui ruošiasi – reik mest tinklą. O dar geriau ne vieną. Bet visu geriausia tai daryt kasdien.
Šiemet nuo pat metų pradžios klubo pradėti intensyvus reidai į naudojamus žūklės plotus davė rezultatų – tinklai jau nebestatomi vidury dienos. Tačiau buvo gauta informacijos, kad Beržos ežeras brakonierių yra atakuojamas naktimis. Ką gi, informaciją reikia patikrinti – pirmadienio vakarą buvo surengtas pilotinis situacijos patikrinimas – informacija pasitvirtino – prieš temstant valtis išplaukė į ežerą, apsuko apžvalgos ratą ir sumetė tinkliukus. Viskas aišku. Antradienio vakarui organizuojam komandą reidui.
reidas berzoje
Antradienį po darbų trys klubiečiai jau prie ežero – nusileidžiam valtį, pasiruošiam spiningus ir neskubėdami plaukiam apžiūrėti ežero. Mikromasalus godžiai kanda nedideli ešeriukai, papuola ir viena „silkutė“.
Na, bet suprasdami, kad šį kartą atvažiavom ne žuvų, o brakonierių gaudyti, sukam valtį naktinės stovyklavietės link. Grįždami aptinkame vieną tinklą. Lieka neaišku, ar jis jau buvo įmerktas iki mums atvykstant, ar tai padaryta jau mums išplaukus pasidairyti. Kaip ten bebūtų, tai yra ženklas, kad turim likti nakčiai ir laukti tinklo šeimininkų. Pasiskambinam Molėtų gamtos apsaugos inspektoriams – jie žada atvykti. Ir ne tik žada – po pusvalandžio jau savo pozicijose prie ežero. Temsta. Stebim įtariamųjų „brakušų“ namą. Ramu – karts nuo karto išeina parūkyti, vandens iš šulinio pasisemti. Belaukiant sutemo ir supratom, kad vakare daugiau veiksmo nebus. Inspektoriai išvyksta prie kito ežero, o mes jų paprašome grįžti anksti ryte. Gauname teigiamą atsakymą.
Sutemus einam pasnaust. Žadintuvas gauna užduotį 4 val. ryto skelbti aliarmą. Vienas kolega lieka pasėdėt prie dugninių, o mes dviese knapsim mašinoje. Tik suskambus žadintuvui pastebim, kad stebimas kontingentas išplaukė į ežerą. Skambutis inspektoriams – jie jau budi savo vietoje. Viskas, atrodo, paruošta garantuotai sėkmingai pažeidėjų sulaikymo operacijai. Ir kai iki tinklų jiems beliko plaukti 100-150 m, pastebėję mus, apsuka valtį ir tiesiu taikymu grįžta atgal. Iš apmaudo norisi keiktis. Atrodo, tikslas buvo ranka pasiekiamas. Tiesiog nesitikėjome tokio jų atsargumo – juk anksčiau be jokio sąžinės graužimo tinklai buvo metami ir traukiami kada tik užsigeidus. Ką gi, ateityje keisim taktiką – jau nebevaidinsim paprastų žvejų, o slėpsimės kaip tikri partizanai.
Sulaikymas nepavyko, tačiau nieko nelaukdami šokame į valtį ir su inspektoriaus pagalba ištraukiam iš vakaro aptiktą tinklą. Apiplaukiam visą sekliąją ežero dalį – ir, pasirodo, neveltui. Užmatome dar viena tinkliuką. Likviduojam ir jį. Kažkiek jaučiam apmaudą, kad nepavyko iki galo įvykdyti suplanuoto veiksmo, tačiau džiaugiamės, kad „blogiečiai“ neteko dar poros žuvų sėmimo įrankių. Ir pranašumas dabar mūsų pusėje – apie juos žinome viską – nuo pavardžių, gyvenamosios vietos, valties ir jos laikymo vietos iki jų įpročių ir silpnybių. Ir tik laiko klausimas, kada jie bus pričiupti ir priversti susimokėti baudas. Tą mums pažadėjo ir reide dalyvavę inspektoriai.
P.S. Dėkojame Molėtų GA inspektoriams už bendradarbiavimą. Buvome tikrai maloniai nustebinti jų geranoriškumu ir pareigingumu.
ŽK „Ant bangos“ informacija
Loading ...
