Ant Dusios

„Šiandien žuvauti nebuvau“ – nors dabar šeštadienis, laikrodis rodo 17 val. o aš nenoriu tikėti tuo, jog ir šį savaitgalį teks sėdėti namuose, keisti dukrom sauskelnes, gaminti valgį ir turkti alų įsistebeilijus į LG monitorių.

„Noriu į žūklę“ – tokios minties genamas peržiūrinėju „skype“ kontaktus. Labai jau įdomu, kas ir ką gali pasiūlyti – “ANT BANGOS“ chat‘as siūlo Monaitį, Monį ir t.t. Pasiūlymą atmetu dėl atstumo ir iš karto gaunu pasiūlymą „ant Dusios“. Dzūkelio pasiūlymą priimu iš dalies, nes tenka murkti žmonai, kad kovo 8-ąją jai į lovą gėlių neatnešiu, kad valgyt darys ir sauskelnes keis ji pati. O tada dar nubėgu iki ,,Maximukės“ kartuolio Red Russia ir kažko su laipsniais kokteiliams. Mane išleidžia nežiūrint į tai, jog nepagalvojęs buvau prisižadėjęs mėnesį į žūklę ir kojos nekelti.

5.30 Sekmadienis. Prikeltas įkyrios žadintuvo melodijos užsikuriu kaip ,,mašiniukas“, visi veiksmai atidirbti daugiamečių treniruočių.

6.10 aš jau stoviu degalinėje ir maišau kavos puodelį.

6.15 į mašiną ropščiasi dažnas žūklių kompanionas Elvinas (iškeikia mano klausomą AC/DC – TNT gabalą).

6.30 Aš, Elvinas ir Dzūkelis bandom gauti uodo trūklio ir musės lervų (senokai nemačiau tiek žmonių žūklės reikmenų parduotuvėje, eilė panaši į PIKO mėsinę Suwalkuose).

7.00 Prigriebėme Tatą (jis mūsų belaukdamas jau bandė gaudyti ant šaligatvio) ir apledėjusiu keliu jau lekiam tikslo link.

Dusia – senai čia nebuvau, paskutinius keletą metų ,,apturėdavau“ tik vieną kitą žūklę šiame ežere per sezoną, ir ne dėl to, kad ežeras nežuvingas, ar kad vietų nežinau – ir žuvingas ir vietas daugiau mažiau žinau, tik pasidarė jis kažkoks kaprizingas, sunkiai sutariamas. Vieni sako, kad kalti brakonieriai, kiti, kad keletą metų netraukiamas nevadas ir t.t. Bet prisiminus geriausias žūkles tiek spiningu tiek, plūdine ar žiemine meškere visada norisi bent trumpam čia sugrįžti.

Taigi suradę kur priparkuoti automobilį jau kulniuojame ledu. Tikslas – vakarykštės mūsų kolegų eketės, kur anot jų vakar kibo puikiai – 5 kg normą pagavo visi. Ėjome netoli, iki vietos koks puskilometris ir tai truputį stebina, nes esu įpratęs gaudyti toliau nutolusiose vietose. Eketes randam nesunkiai. Naujų negręžiam – leidžiam į senas. Sistemėlės paprastos: 2 avižėlės – apatinė sunkus volframas, leidžiantis greit pasiekti dugną, o apie 70 cm aukščiau mažas švininis taškelis. Masalai irgi įprasti: matyliai ir dzykeliai, „ožiukų“ t.y. šoniplaukų prisirinkti patingėjome.

Praėjus 5 min. – kibimo nėra.

10 min. – nėra.

15 min. – pirmas kibimas. Tata be didelio vargo įveikia 15 gr. ešerį. Fotografuojam.

20 min. – man dar nekibo.

30 min. – dar 0.

40 min. – ,,darom“ po pirmą, nusprendę jog 13 m gylyje dar naktis.

45 min. – Tata išvelka 20 gr. ešerioką. Nuotaikos jau pakilios, tik nežinia nuo ko ar nuo 2 ešeriokų ar nuo to, kad per sekančias 20 min. dingsta buteliukas su trim devynetais.

1 val. – kibimas sustiprėja ir turime jau 3 ešeriukus.

Iki 12.00 val. duoduosi kaip įkirptas – lakstau, gręžioju, ieškau, bet ištraukiu tik vieną apie 70 gr. ir dar vieną kiek stambesnį tik pakeliu iki ledo. Kitiems truputį geriau – kas 3, kas 4 ešeriokus 100 – 200 gr. Dzūkelis įtaiso pusiau piktą „mekšrą“ apie 200 gr.

Nusprendęs, kad taip tęstis nebegali, patraukiu kranto linijos link. Eidamas patikrinu keletą ekečių, tačiau tuščiai. Pasiekiu pirmą šlaitą, išsiimu balalaiką. Meškerėlę su beinercine ritele dedu giliai į dėžę. Keletas trūklio lervų ir avižėlė bando pasiekti dugną – 7 metrai, nors tikėjausi 4. Traukti neskubu – keletas pakėlimų ir kitame gale sunkumas – 100 gr. ešeriokas stabiliai paėmęs avižą. Aviža maža, bet keisti nenoriu ir vėl leidžiu, taip ištraukiu dar tris panašaus dydžio. Mano darbavimąsi pastebi ir kolegos, greitai mes jau trise gręžiam eketę po eketės. 6-7 m. gylyje ešerių yra, tačiau reikia „dirbti“. Iš eketės pavyksta iškrapštyti maksimum 1 arba 2, eketės į dešinę arba į kairę nuo 6 – 7 m. ribos tuščios. Taip ir judame išilgai kranto, kairėn ir dešinėn. Tačiau mano sieloje šventė – man taip gaudyti patinka, o kolegoms tenka tik vytis.

Keletas popietinių valandų praėjo labai greitai, ir nors nesugavome kalno stambių ešerių, tačiau žūkle likau labai patenkintas ir + žinau, kur gaudysiu kita savaitgalį, nes ledas dar storas ir baltas, tikrai laikys dar pora savaičių nežiūrint į orus. Jei kita savaitgalį ir nekibs ešeriai – gaudysim kuojas. Gal ir nėra taip sportiška, tačiau apie pavasarines Dusios kuojas girdėję manau dauguma, nes 400 gr. kuoja gan dažnas laimikis. Aišku, 0.06 valą reiks keisti į 0.1mm, bet apie tai kita kart.

16.00 mes sėdime mašinoje ir klausome AC/DC Big Balls, kelias iki namų nebeslidus.

17.00 perku 5 tulpes.

19.00 Noriu į žūklę…

Autorius – Martynas Mikelionis

  • Facebook
  • Google Bookmarks
  • Live
  • MySpace
  • Digg
  • Mixx
  • LinkedIn
  • Twitter

Susiję straipsniai

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>