Sakoma – jei darbas trukdo žvejoti – mesk… darbą. Tačiau taip jau yra sutvertas pasaulis, kad jame egzistuoja ir tokie darbai, kurie žvejoti netrukdo. Čia jau – kaip kam pasiseks. Arba kas kuo mokėsi būti. Džiugu, kad Lietuvos kariuomenėje sportas nėra paskutinėje vietoje, taip pat džiugu, kad žvejyba priskiriama sportui. Dėl šitos priežasties bent jau kelis kartus per metus darbas tikrai netrukdo žvejybai. Tie kartai – tai įvairios sportinės žūklės varžybos. Šį kartą apie vienas iš jų. Jos įdomios dar ir tuo, kad tarp dalyvių yra nemažai klubui „Ant bangos“ pažįstamų asmenų – tiek narių, tiek nuolatinių klubo organizuojamų varžybų dalyvių ir prizininkų.
Lietuvos kariuomenės Mokymo pajėgų poledinės žūklės varžybos vyko sausio 22-23 dienomis, ant žvejų klubo „Amūras“ nuomojamo Gulioniškės tvenkinio ledo, Kazlų Rūdos apylinkėse. Dalyvavo 8 komandos, 22 žvejai. Kaip ir reikėjo tikėtis, visus laurus nuskynė Marciusxxx (Martynas Mikelionis) ir jo komanda. Martynas laimėjo 1 vieta asmeninėje įskaitoje, pagavo pirmą ir antrą didžiausią žuvį (206 gr. ešerį ir 166 gr. kuoją), o jo komanda tapo varžybų nugalėtoja.
Mūsų komanda (aš, Piotras ir dar vienas kolega) „jamem“ 3 komandinę vietą. Piotras, pagava 3 didžuvę (163 gr. ešeriuką), maniškis, deja, liko ketvirtas (161 gr.). Na, bet vien jausmas tokį ištraukt su 0,06 mm valu buvo tam tikras apdovanojimas. Tuo labiau, kad apskritai pirmą kartą žvejojau tokio storio „voratinkliu“.
Pirmo turo startas 1200. Tvenkinyje atitverti trys sektoriai – A, B, C. Aš A sektoriuje, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo rezultatyviausias. Laikiausi ruginuko (Lino Žvaliausko) rekomendacijų – maža aviža, džiūvėsiai, kelios eketės ir iš eilės jas apeidinėjau. Pirmos dienos pradžia buvo nebloga – pradėjo kibt iš karto ir pakankamai dažnai. Per pirmą valandą turėjau apie 15-20 žuveliokų, tiesa, tai buvo mažos kuojytės, bet vis šis tas. Tada paskambino Piotras. Norėjo informacijos, nes pastebėjo, kad pagaunu, o jis teturėjo vieną ešeriuką. Ir nuo to momento kibimas baigėsi. Kaip nukirsta. Atrodo viską darai taip pat, o kibimo jokio. Apima neviltis. Einu prie kitos vėliavėles. Ten irgi panašiai, bet pavyksta suviliot vieną nedidelį dryžuotąjį. Dar ir šimtgraminę kuoją. Vėl leidžiu masalą eketėn ir jaučiu, kad turiu kažką rimtesnio – valas plonas – greit iškelt nepavyksta, nors po ledu tik 2 m vandens. Kiek patraukiu, tiek atleidžiu ir… žuvis susirado žolę ir apvyniojo valą. Nei krust. Jokie „prijomai“ nepadeda (o gal žinot, ką reikia tokiu atveju daryti). Galiausiai nuraunu avižą ir garsiai pasakau kelis žodžius nevalstybine kalba apie šią situaciją. Kitos tokios avižėlės neturiu. Rišu panašaus didžio, bet sargelis rodo, kad ji per sunki. Randu dar vieną mažesnę – tokią apvalią daugiabriaunę baltą. Vėl makaluoju. Bet jau kažkaip nebesugaudau ritmo. Apsipratęs, toj pačioj eketėj turiu dar vieną kibimą. Vėl kažkas rimto. Nebenoriu, kad situacija pasikartotu, todėl bandau atkelt žuvį kuo greičiau. Bet nulaikyt sunku. Dar keli smūgiai ir nebėr dar vienos avižos ir dar, ko gero, 200 gr. svorio. Dabar jau prisimenu visus kaimynines kalbos žodžius. Vėl ieškau kažko tinkamo, nors per tą laiką dėžėj naujų avižėlių neatsirado – bet kažką išsirinkt reikia. Na, ir per paskutinę valandą, nusiraminęs, pagaunu dar kelias kuojukes. Turas baigėsi. Sveriam laimikius. Aš sektoriuj 4 (681 gr.), Piotras 1 (504 gr.), o Aleksandras irgi 4 (240 gr.). Po pirmo turo esam 3 vietoj. Toliau pagal varžybų planą – vakaras – aptariam varžybų pirmojo turo eigą, bandom atrast, kas lėmė vienokius ar kitokius rezultatus ir einam gult.
Kitos dienos rytą „jamam“ antrą turą. Tiesa, pamiršau paminėti, kad turo trukmė – 4 val. Startuojam 0900. Burtai lėmė, kad aš vėl tam pačiam sektoriuj, kaip, beje, ir kiti mūsų komandos nariai. Bet šį kartą mano sektoriuje nėra Martyno. Tačiau yra kitų pakankamai rimtų žvejų, nors ir kiek negaluojančių po vakar vakare suvalgytų sausainių. Einu prie savo ekečių. Iš pradžių tuščia, po kiek laiko vėl „prakalbinu“ mažas kuojukes. Apeidamas eketes kartas nuo karto suvilioju vieną kitą. Įpusėjus turui vėl jaučiu didesnį svorį kitame valo gale. Skubėt neišeina, o ir vakarykštė patirtis byloja, kad su tokiu valu neverta. Bet centimetras po centimetro ir jau matau žuvies galvą eketėj. Suimu už žabtų ir išsikeliu. Gražuolis ešerys mano. Vėliau paaiškėja, kad jam truko tik kelių gramų iki “bronzinio” didžio. Na, ir apskritai prie iki to buvusio mailius jis atrodo solidžiai ir suteikia šansų pakilt sektoriuje. Daugiau nieko ypatingo neįvyko. Vėl sveriam. Vėl aš ketvirtas (469 gr.), Piotras 5 (245), o Aleksandras 2 (208). Taigi, sumoj išlaikom trečią komandinę vietą, o asmeninėje įskaitoje Piotras 7, Aleksandras 8, aš – 10. Marčius pirmą dieną mano sektoriuj pajame 2452 gr., o antrą 709 ir abu kartus užėmė pirmą vietą sektoriuje. V. Vaulinas, Juodžio etapo prizininkas, pirmame ture buvo 3, antrame 4 ir bendroje įskaitoje liko 9 vietoje. O štai T. Gustaitis, Juodyje likęs labai toli nuo lyderių, šį kartą iškovojo 3 vietą. Antroji vieta atiteko J. Radvilos mokomojo pulko (antroji vieta komandinėje įskaitoje) atstovui A. Koskai. Šiaip, per abi dienas tik du kartus buvo pagauta virš kilogramo. Tai minėtas Martyno rezultatas ir dar vienas dalyvis pirmą dieną pagavo 1451 gr. Ešeriai beveik nekibo. Didžioji laimikio dalis – kuojos. Nors dar pernai, anot Marčiaus, ešerių buvo iki beprotybes daug. Tiek “greitų” įspūdžių iš varžybų.
Autorius: Rimantas Šikas
Loading ...
