Į pabaigą 2007 – ieji. Pats laikas suskaičiuot viščiukus arba, kitaip tariant, trumpai aptarti nuveiktus darbus. Būtent darbus, o ne varžybinius pasiekimus ar kažkokius planus kažkada kažką nuveikti. Juk yra pasakyta, kad ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylim. Taigi toliau sausa žvejų klubo „ANT BANGOS” meilės Lietuvai išraiška – žuvinimo darbų ataskaita:
į Beržos ež. įleista 13 kg starkių šiūmetukų (vid. svoris 43 gr/vnt.) ir 50 kg lydekų šiūmetukų;
į Monio ež. įleista 80 kg lydekų šiūmetukų (vid. svoris 150 gr/vnt.);
į Monaičio ež. – 40 kg lydekų šiūmetukų (vid. svoris 150 gr/vnt.);
į Juodžio ež. – 40 kg lydekų šiūmetukų ( vid. svoris 167 gr/vnt.), 80kg karosų (vid. svoris 33 gr/vnt.).
Viso žuvinimui išleista 4361,35 Lt klubo pinigų.
Kaip vyksta žuvinimo darbai geriausiai galėtų papasakoti klubo narys Rimantas, su kuriuo ir susitikome prie alaus bokalo pasikalbėti. Rimantas yra klubo ežerų vystymo sekcijos lyderis, pagrindinis visų žuvinimo darbų iniciatorius ir organizatorius.
- Rimai, papaskok prašau trumpai apie klubo nuomojamus ežerus. Kas jau buvo nuveikta iki šių metų žuvinimo?
- Pirmiausia norėčiau patikslinti, kad klubas ežerų nenuomoja, o yra žūklės plotų naudotojas. Mes turime leidimą naudoti žūklės plotus mėgėjiškai žūklei Molėtų rajono Beržos ežere, Trakų rajono Juodžio ežere ir Elektrėnų savivaldybės Monio ir Monaičio ežeruose. Bendras ežerų plotas yra apie 250 ha. Klubas 2006 m. laimėjo atvirus aukcionus ir pasirašęs sutartis įgijo ne tik teisę naudoti žūklės plotus, bet kartu įsipareigojo žuvinti ir prižiūrėti ežerus. Jau pernai rudenį visi ežerai buvo žuvinami tipiniuose žuvinimo planuose numatytomis žuvų rūšimis – sterkais ir lydekomis. Kita, ežerų apsaugos funkcija, taip pat nėra pamiršta. Ežeruose reguliariai lankosi klubo nariai (kai kurie iš jų yra neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai) ir užkerta kelią pažeidėjų savivalei. Buvo atvejų, kai į pagalbą teko kviestis rajono AAD inspektorius.
- Kaip yra vykdomas žuvinimas? Kokie pagrindiniai žingsniai turi būti atlikti tam, kad oficialiai būtų galima žuvinti vandens telkinį?
- Žuvų įveisimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Kiekvienas Lietuvos ežeras yra priskirtas tam tikram ežerų tipui (lydekinis, sterkinis, seliavinis, karosinis, karpinis ir t.t.). Taip pat yra nustatytos žuvų įveisimo normos, kurios skaičiuojamos vienetais į hektarą. Remiantis normomis sudaromas vandens telkinių tvarkymo tipinis planas. Jis nustato kiek ir kokių žuvų reikia įveisti, kiek informacinių lentelių įrengti, kokias papildomas priemones vykdyti. Jei norima papildomai įveisti tam tikrą žuvų kiekį, reikia gauti leidimą iš Aplinkos ministerijos. Todėl šiemet, norėdami papildomai įveisti lydekų į Beržos ežerą, kreipėmės į ministeriją ir tik gavę leidimą galėjom atlikt žuvinimo darbus. Pats žuvinimas nėra labai sudėtingas procesas – ūkiuose užaugintos žuvys polietileno talpose gabenamos iki vandens telkinio ir paleidžiamos. Aišku, reikia atlikti tam tikrus procedūrinius dalykus – žuvinimo darbus turi stebėti rajono AAD inspektorius ir parko (jei ežeras yra parko teritorijoje) atstovas, todėl juos reikia iš anksto pakviesti. Taip pat svarbu laikytis gamtos nustatytų taisyklių – reikia užtikrinti, kad vandens, kuriame žuvys buvo gabenamos ir vandens telkinio, į kurį jos paleidžiamos, temperatūra būtų vienoda (leidžiamas 1-2 laipsnių skirtumas). Plėšriųjų žuvų, ypač lydekų, negalima paleist būriais – geriau leisti po vieną plaukiant palei žolių linija kas 20-30 m.
- Kas labiausiai įsiminė iš šių metų žuvinimo darbų?
- Tai nėra tiesiogiai susiję su žuvinimu, bet įvykis tikrai įsimintinas. Su Mantu dviem mašinom vežėm lydekų šiūmetukus link vieno iš ežerų, o tuo metu Linas jau laukė mūsų prie ežero su valtimi. Ir, aišku, nenorėdamas leisti laiko veltui, išplaukė kiek pamojuot spiningu. Ir ką jus manote – mums privažiavus prie ežero netrukus krantą pasiekęs Linas iš valties iškėlė gražuolę 6,5 kg lydeką. Smagu, kad po poros valandų didžiosios rajūnės vietą užėmė keli šimtai naujųjų ežero gyventojų. Tikimės, kad iš jų išaugs bent kelios tokios, kurios nenusileis Lino rekordinei.
- Beje Rimantai, visus tikrus lietuvius dominantis klausimas. Iš kur klubas gauna pinigų žuvinimui? Juk suma išleista šiemet, gana nemaža.
- Norėčiau priminti, kad suma, kuri išleista žuvinimui, tėra dalis to, kiek klubas apskritai skiria ežerams. Kiekvienais metais už leidimus naudotižūklės plotus savivaldybėms sumokame virš 700 litų. Šiemet ichtiologiniai tyrimai Monio ir Monaičio ežeruose klubo iždui kainavo arti pusantro tūkstančio litų. Kaip matote, viską susumavus susidaro gana įspūdingi skaičiai. Šiai dienai klubas gauna pajamas iš kelių šaltinių, tačiau svarbiausias – 2 proc. nuo GPM, todėl esame dėkingi visiems klubo narių artimiesiems, kolegomsir apskritai geros valios žmonėms, kurie kiekvienais metais remia žvejų klubą „ANT BANGOS”.
- Kokie planai ateinantiems metams?
- Kitais metais reiks žuvinti Beržos ež. starkiais ir lydekomis, Juodžio ež. tik lydekomis, Monį ir Monaitį tik lydekomis. Monio ir Monaičio žuvinimo planai gali keistis, atsižvelgiantį ichtiologinių tyrimų rezultatus. Kita vertus, norėtume įveisti “neplaninių” žuvų – galvojam apie šamus, ungurius, tačiau tokiu atveju reiktų padvigubinti lėšų, skiriamų žuvinimui, sumą. Jei klubo biudžetas to negalės patenkinti,bandysim ieškoti rėmėjų, kurie galėtų finansuoti papildomus žuvų įveisimo darbus.
Ačiū už pokalbį.
Apibendrinant, noriu prisiminti kaip su klubo kolegom sprendėm ar publikuoti šį straipsnį. Iš vienos pusės, kiek prisibijojome viešai skelbti informaciją apie ežerus, kurie yra žuvinami. Manau suprantate kodėl. Iš kitos gi pusės, smagu ne tik prisidėti prie gamtos išteklių išsaugojimo ir atstatymo, bet ir viešai pasidžiaugti nuveiktais realiais darbais. Tikimės, kad mūsų klubo pavyzdys bus užkrečiantis.
Visi norintys prisidėti darbais prie darbų sekite informaciją klubo svetainėje kitų metų rudenį. Visi norintys prisidėti finansiškaigalite pervesti mums nors dalį iš savo aukotinų 2 % GP mokesčio. Nes mes įrodinėjame darbais.
Autorius: Emilis Muliuolis
Loading ...
