K. Kuzminas – mėgstamiausi masalai

Iki šiol savo publikacijose apie žūklę su spiningu stengiausi pagrindinį dėmesį skirti žūklės technologijai, palyginti nedaug dėmesio skirdamas tam, kas gi pririšta valo gale. Vidutinis spiningautojas mėgėjas mėgsta pervertinti masalo reikšmę ir eilinį kartą gilintis į analizes, pvz., kuo „porolonas“ skiriasi nuo „gumos“ ir t.t., – tai tiktai apsunkina ir taip nevisiškai teisingą prioritetų išdėstymą. Tačiau tam tikri skirtumai tarp vienos klasės masalų visgi egzistuoja, ir būtų didžiulė klaida visiškai tai ignoruoti. Todėl, mano nuomone, atsirado būtinybė pateikti seriją publikacijų apie masalus, kurių konkretiems modeliams jaučiu išskirtinę trauką.

Galimi įvairūs šios informacijos pateikimo variantai. Pavyzdžiui, įdomi schema yra naudojama konferencijoje apie voblerius svetainėje www.vlasenko.ru. Ten žvejai gali aktyviai dalyvauti akcijoje „Hit – paradas“, publikuodami (su komentarais ar be jų) sąrašus tų voblerių modelių, kurie, remiantis jų patirtimi, pasirodė geriausiai – apskritai arba pagal tam tikrą žuvų rūšį, viso sezono metu arba tam tikrais periodais. Rezultate, konferencijos lankytojui susidaro daugiau ar mažiau išsamus vaizdas apie vieno ar kito voblerio vertę, kas, savaime suprantama ir yra konferencijos kūrėjų tikslas.

Variantas, kurį siūlau aš, galbūt labiau subjektyvus, nes pagrinde paremtas vieno žmogaus vertinimais. Tačiau faktais, kuriais jie pagrįsti, aš įsitikinęs visu šimtu procentu. Kiekvienu iš tų masalų, kurie įtraukti į apžvalgą, yra realiai pagauta žuvų – nuo keleto „uodegų“ iki šimto ar daugiau.

Turinys pateikiamas pagal tokią schemą: masalo nuotrauka, pavadinimas ir techninės charakteristikos, „pasižymėjimo sąrašas“, naudojimo rekomendacijos. Deja, neturint katalogų ar pakuočių, nebežinau tikslių kai kurių modelių pavadinimų (yra tik firmų pavadinimai), tačiau tai, manau, nebus labai didelė problema.

Galbūt, pateiktas mano masalų rinkinys minimaliai sutaps su jūsiškiu. Tarkime, pas mane figūruos modeliai firmų A, B ir C, o jums žinomas asortimentas firmų C, D ir E. Tegul tai jūsų nestebina, juk spiningo masalų prekių ženklų pasiūla rinkoje milžiniška. Ir jei kiekviena firma siūlo vidutiniškai apie pustuzinį vienos klasės masalų, tai iš karto prisimeni apie tai, kad neįmanoma visko aprėpti. Jei mano dosjė neradote savo mėgstamo masalo, tai nereiškia, kad aš jų nemėgstu. Greičiausiai aš jo kol kas neišbandžiau praktikoje. Arba kitas variantas: masalas buvo, bet tapo klastingų kelmynų ar lydekos dantų auka. Apžvalgoje figūruoja tiktai „gyvi“ masalai, kurių pas mane išlikęs bent vienas egzempliorius.

NEGILIAI NERIANTYS MINNOW KLASĖS VOBLERIAI

Pradėsiu nuo šio tipo masalų, tegul jie ir neužima reitinguose pagal populiarumą pirmaujančių pozicijų, tačiau pagal tai, koks spiningautojų skaičius bando juos įsisavinti per pastaruosius porą metų – jie be konkurencijos. „Minnow“ klasės vobleriai, skirtingai nuo „crank‘ų“, yra panašūs vienas į kitą – ši masalų klasė pagal savo geometrinius parametrus yra labai konservatyvi, ir todėl būna labai sunku nustatyti principinius vieno voblerio skirtumus nuo kitų panašių modelių. Kaip bebūtų, tačiau jų yra, ir šio tipo masalų specialistai, manau su manimi sutiks.

Minnow klasės voblerių kainos aspektas žinoma yra svarbus, tačiau nebūtinai lemiamas. Todėl apžvalgoje yra įvairių voblerių: kurių kaina nuo 10 iki 40 ir daugiau Lt. Svarbu ir tai, kad ant voblerių pakuočių nurodomos charakteristikos, net ant brangiųjų modelių, ne visada būna teisingos ir atitinka tikrovę. Iš šių charakteristikų mums svarbiausias plūdrumas, ir kalbant apie kiekvieną voblerį, šį momentą akcentuosiu atskirai.

Dėstant minnow klasės voblerių aprašymus pagal nuoseklumą, kaip atspirties tašką priėmiau voblerių ilgį. Taigi, pradėsime nuo pačių mažiausiųjų.

Masu Masters Minnow (3,8 cm, 1,8 g)

Pats mažiausias iš minnow klasės voblerių kuriuos aš turiu, ir tuo pačiu vienas iš sėkmingiausių „kilerių“, jeigu orientuotis į „sportinio“ dydžio (t.y. kurių masė retai viršija 50 g) ešerius. Žinoma, kad nors kiek rimtesnėje žūklėje jūs vargu ar ryšitės tikslingai gaudyti tokią žuvį, o štai varžybose, kurios vyksta per nekibą nežuvinguose telkiniuose, šis vobleris duos nerealų pranašumą prieš konkurentus, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių lengviausios klasės vobleriais negaudo. Kaip realų ir šį teiginį pagrindžiantį faktą norėčiau pateikti pavyzdį iš varžybų „Maskvos ešerys“, kur nugalėtojų rezultatai buvo pasiekti būtent šio voblerio dėka.
Vobleris – plaukiantis, bet plūdrumas yra sveiko proto ribose, ir optimalus jo pritaikymas – vasarinė ešerių žūklė negiliuose ir žolėmis apaugusiuose telkiniuose. Labai gerai ant jo kimba ir šapalai nedidelėse upėse, tačiau šiai žuviai sąvoka „sportinis dydis“ nelabai tinka, todėl mažų iki 100 g šapaliukų žūkle geriau neužsiimti, pakeitus voblerį stambesniu.

DaMIKI Pirami (4 cm, 1,9 g)

Pigesnis prieš tai aprašyto voblerio analogas. Ir apskritai jo pagaminimas paprastesnis, ir kabliukai pigesni, tačiau ešeriai šį modelį griebia puikiai. Beje gerai pagalvojus, nei ant vieno kito konkretaus masalo aš nepagavau tiek ešerių sostinės telkiniuose kiek ant šio negudraus azijietiško voblerio. Be to, kalba eina būtent apie vieną vienintelį jo egzempliorių, kuris pas mane yra jau 5 metai. Kažkaip labai sėkmingai jam pavyksta išvengti kerplėšų ar lydekiokų dantukų.
Nuo Masu Masters jis skiriasi dar ir tuo, kad jo plūdrumas mažesnis, o įvertinus mikropavadėlį (4 cm ilgio iš gitaros stygos), kurį aš dažnai naudoju su šiuo vobleriu, jis apskritai tampa suspenderiu. Tai duoda tam tikrų privalumų, ypač kada gaudomi neaktyvūs ešeriai arba gaudoma šaltame vandenyje pavasarį, darant kiek ilgesnes nei įprasta pauzes tarp trūktelėjimų.
Bet šiaip jau pagrindinis šio masalo traukimo būdas – grynai ešerinis tvičingas, t.y. trumpi trūktelėjimai beveik be pauzių tarp jų. Vobleris taip traukiant dirba beveik chaotiškai – jis gali, tarkime, trijuose trūktelėjimuose iš eilės eiti dešinėn, po to sekančiuose dviejuose – kairėn, bet tai būtent ir yra tokie judesiai kurie stipriai suerzina ešerį.
Gaudžiau aš su šiuo minnow klasės vobleriu ir egzotiką – strepečius Maskvos upėje ir rotanus pamaskvės tvenkiniuose.

Jackson Trout Tune (5,5 cm, 3,5 g)

Šio voblerio lygį ir mano tikėjimą juo pailiustruoti užtenka vieno fakto: visus ešerius pirmąją Rusijos čempionato dieną pagavau tik su juo. Vobleris nėra pigus, tačiau jo pagaminimas – tiesiog nuostabus, ir svarbiausia – ant jo iš tiesų kimba žuvys.
Į šio minnow klasės voblerio pavadinimą japonai įdėjo žodelį apie pagrindinę, jų nuomonę, masalo paskirtį. Ir tikrai, šiuo masalu puikiai gaudomi upėtakiai upeliuose, tačiau vis dėlto labiau priimtinomis daugeliui iš mūsų sąlygomis – tai ešerinis vobleris. Be to, jei orientuotis į ešerių masę maždaug 50 – 150 g ribose, tai bene vienas iš geriausių masalų su kuriais praktiškai esu susipažinęs.
Šis vobleris skęstantis, kas ir išskiria jį iš kitų šio straipsnio minnow klasės voblerių. Šiuo atveju minėtas skirtumas turi svarbią praktinę reikšmę. Esant panašiems kitiems parametrams, jis yra maždaug 0,5 g sunkesnis už plaukiančius modelius, kas užtikrina papildomus 3 – 5 m užmetant, o ultralight klasėje toks užmetimo „bonusas“ turi labai didelę reikšmę. Jis leidžia operatyviau patikrinti akvatoriją ieškant aktyvių ešerių. Būtent aktyvių, nes pasyvaus ešerio „įkalbinėjimui“ labiau tinka minnow vobleriai – suspenderiai.
Buvo atvejis, kai aš vos netekau šio masalo – 400 g lydekiūkštis taip jį prarijo, kad trumputis plieninis pavadėlis kartu su vobleriu visas atsidūrė jo gerklėje. Bet šiaip ne taip išsisukau. Prarasti masalą būtų buvę labai skausminga, nes gauti Jackson voblerių pas mus labai sunku.

Owner C‘ultiva Rip‘N Minnow (6,5 cm, 6,5 g)

Šiuo vobleriu aš pagavau tiesą sakant ne daugiau dešimties ešerių, nors, atvirai pasakysiu, eksperimentuodamas labai stengiausi. Juk vadovaudamasis tipiniais jo duomenimis, aš (jei jis tik dabar pirmą kartą pakliūtų man į rankas) palaikyčiau šį minnow klasės voblerį netgi labai tinkamu vidutinio dydžio ešeriams. Bet tai ne ešerinis vobleris – tokią išvadą dabar darau užtikrintai.
O štai su lydekomis – viskas atvirkščiai: nežiūrint į jo nedidelį dydį, plėšrūnės godžiai jį griebia. Tiesa, reikėtų iš karto išsiduoti kad šis modelis pasireiškia ne visada ir ne visur, bet juk sutikite, kad jei atsirastų toks masalas, kuris viliotų žuvį visada ir visur, tai visi kiti masalai nebetektų prasmės…
Taigi, turime voblerį, kuris šiek tiek skiriasi nuo kitų. Net ir savo forma jis skiriasi nuo vidutinio minnow klasės masalo – šiek tiek „pilvotesnis“ ir dirba kiek kitaip nei visi. Pirmiausia, pagal savo dydį jis užmetamas labai dideliu atstumu. Antra, tai konkretus suspenderis, kas daro jį labai efektyviu, tame tarpe ir šaltame vandenyje tvičinguojant su ilgesnėmis pauzėmis (iki 2 sekundžių). Trečia, šis masalas man ne vieną kartą puikiai „sudirbo“ gaudant salačius, kai kiti masalai neturėjo jokio poveikio.

DAM Effzett 3D (7 cm, 5 g)

Šis minnow, nors pagal savo charakteristikas ir panašus į anksčiau aprašytus, iš tikrųjų smarkiai skiriasi. Iš karto pastebėsiu, kad DAM firmos asortimente anksčiau visiškai nebuvo minnow klasės masalų. O šis (ir keletas panašių kito dydžio masalų) į mano rankas pateko 2005 metais kaip pilotinis modelis. Aš juos visus aktyviai „pavarinėjau“ priemaskvės telkiniuose ir padariau sau keletą vertingų išvadų.
Būtent šis – 7 cm ilgio – pasirodė labai naudingas situacijose, kai pakaitomis kimba tai ešeriai 100 – 200 g ribose, tai smulkios (400 – 600 g) lydekėlės. Šis pastebėjimas labai charakteringas ne tik tarp maskviečių žvejų. Būtent šis dydis pasirodė optimalus: jei vobleris kiek didesnis – jau prarandi žymią dalį ešerių kibimų, mažesnis – pradeda kankinti visai jau gėdingi „pieštukai“. Sportininkams, beje, tai irgi reikėtų turėti omenyje: 7 cm DAM minnow vobleris gali suteikti realių šansų vaikantis iš karto dviejų zuikių.
Šio dydžio vobleris – silpnai skęstantis, kas, kaip jau pastebėjau, labai vertinga vaikantis aktyvių ešerių. Sekantis pagal DAM skalę – 9 cm vobleris, kuris yra pagrinde lydekinis, jau yra lėtai išplaukiantis į paviršių. Šis skirtumas gali būti ir atsitiktinis, tačiau idealiu atveju iš mano patirties, būtent taip ir turi būti: optimalus minnow klasės masalas yra toks, kurio plūdrumas neutralus. Bet jei jis labiau orientuotas į ešerius, tai turi turėti nežymų neigiamą plūdrumą, o jei į lydekas – nežymų teigiamą.
Kas vis dar man kelia abejonių – tai DAM spalvinė gama. Jie gaminami ganėtinai tamsių tonų. Žuviai, tuo aš ne kartą įsitikinau, tai vis vien. O štai žvejui dažnai yra naudinga turėti šviesių minnow masalų, o tiksliau – su šviesia nugarėle. Taip jį lengviau stebėti vizualiai – kartais to prireikia. Tiesa, yra duomenų, kad greitai be neutralių spalvų turi pasirodyti ir „signalinių“.

RAPALA LC Minnow (9 cm, 11 g)

Šis vobleris įdomus tuo, kad jame paslankaus svorio centro sistema realizuota korpuse iš balzos, o ne iš plastiko, kaip dabar dažniausiai priimta. Savo pavadinimą jis atitinka – iš tikrųjų „long casting“, t.y. tolimojo užmetimo, nors tuo pačiu turi nedidelį teigiamą plūdrumą. Jei lyginti jį su RAPALA klasika (turiu omenyje modelį „Original“), tai LC Minnow užmetant skrieja apie 1,5 karto toliau. Be to, Original yra kur kas plūdresnis, o tai nelabai gerai gaudant tvičingo technika, dėl to jis labiau priskiriamas prie masalų, kuriems rekomenduojama daugiausia nuoseklaus traukimo animacija. O štai Rapala Long Casting – pagal visus savo požymius yra tipinis tvičinginis vobleris. Fantastinių rezultatų, tiesa, jis man niekada nerodė, bet ir priešingo vaizdelio, kai ant kitų minnow voblerių lydekos kibtų, o į šitą nekreiptų dėmesio – irgi nepamenu. Tokią spalvą, kuri parodyta nuotraukoje, jūs vargiai rasite. Tai aš, turėdamas du vienodus voblerius, prasiėjau per vieno iš jų šonus su permanentiniu markeriu, greičiau dėl to kad nebuvo ką veikti, nei su kokia tai konkrečia prasme. Tačiau reziumuojant, norėtųsi dar kartą į tai atkreipti dėmesį – negiliai neriantis minnow vobleris turėtų būti nuspalvintas kitaip. Pats, mano nuomone, teisingiausias sprendimas – paimti fluorescuojantį geltoną laką ir pereiti plačia juosta per voblerio nugarėlę.

DaMIKI Sibas (9 cm, 8 g)

Čia spalva optimali. Tiesa, vidutinis pirkėjas greičiausiai rinksis tą voblerį, kurio spalvos panašios į tikros žuvelės – tokias spalvas priimta vadinti „komercinėmis“. Kas liečia praktinę naudą žvejyboje, tai čia komunistinis principas, deklaruojantis, kad daugumos nuomonė – teisinga nuomonė, nesuveikia.
Būtent šiuo nenatūralios morkos spalvos minnow vobleriu aš sugavau daugiau lydekų nei ant bet kurio kito voblerio, kuriuo man teko žvejoti per ketvirtį amžiaus savo „voblerinio stažo“. Nors specialių skaičiavimų aš nevedžiau, tačiau šio paprastučio voblerio pranašumas mano „hit-parade“ ir be to akivaizdus. Aš turėjau dar du analogiškus kitų spalvų voblerius, tačiau jie visi „numirė dar kūdikystėje“. Ant morkinio aš reguliariai gaudau jau šeštus metus ir jis vis dar gyvas. Tiesa, dabartinėje jo būklėje atsirado „invalidumas“: praeitą vasarą jam išlūžo liežuvėlis, ir aš vietoje to kad jį išmesčiau, kaip tai įprasta, įstačiau jam „protezą“ – liežuvėlį iš aliuminio. Tai – visų voblerių gamybos principų sulaužymas, tačiau privalėjau taip pasielgti, nes prekyboje nieko panašaus neradau, nei tarp panašių Pirami ar Sibac modelių, nei tarp jokių kitų. Aš žinoma pagavau keletą egzempliorių ir su šituo „reanimuotu“ vobleriu, tačiau pasąmonėje suvokiu kad tai jau ne tas pats…
Apskritai, tai 9 cm Damiki pagamintas labai teisingai: jis turi minimalų teigiamą plūdrumą, beveik apvalaus skerspjūvio korpusą ir aštrius bei tinkamo stiprumo (t.y. kurie atsilenkia užkibus kerplėšai, bet ne žuviai) trišakius kabliukus.

MegaBait (10 cm, 9 g)

Šis minnow vobleris, pagal savo fizinius – geometrinius parametrus yra arčiausiai anksčiau aprašytojo. Apie jo nuopelnų sąrašą kol kas to pasakyti deja negaliu – vien dėl to, kad jis mano asortimente yra keletą mėnesių.
Kas charakteringa būtent šiam vobleriui, tvičinguojant jis parodo labai teisingą žaidimą – tokį, koks aprašomas amerikietiškuose knygose ar žurnaluose. Jei kiti minnow vobleriai trūkčiojant gali elgtis įvairiai, tai MegaBaits eina kaip pagal šabloną: dešinėn – kairėn, dešinėn – kairėn… Negaliu pasakyti kad tai ir yra būtent tas ko reikia, ir užtikrina aukščiausią rezultatą, nes ant kitų minnow voblerių, kurie chaotiškai makaluojasi į įvairias puses, žuvys irgi puikiai kimba. Tačiau vis tik paskutinė pastaba labiau pritaikoma ešeriams, lydekoms reguliari minnow voblerio eiga yra aiškiai patrauklesnė.

Strike Pro (10,5 cm, 11 g)

Šiuo masalu buvau priverstas patikėti paskutiniąją Rusijos čempionato dieną – po to kai rimta lydeka „suvalgė“ mano minnow voblerį, laikytą pačiu „darbingiausiu“, ir man teko skubiai ieškoti dublerio, kuriuo ir tapo būtent šis masalas. Vobleris nepavedė: trys iš penkių tądien pagautų lydekų liko „ant jo sąžinės“.
Kuo gi geras Strike Pro minnow? Jis saikingai plūdrus ir nelabai sunkus, bet dėl maksimaliai efektyviai padarytos slankiojančių šratukų sistemos skrieja labai gerai, nesivartydamas ore. Be to, šis taivanio gamybos minnow vobleris yra labai triukšmingas. Galima daug ginčytis apie tai, kiek įvairūs barškaliukai prideda kibumo masalui, tačiau neutrali nuomonė, su kuria ir aš sutinku, yra tokia, kad blogiau nuo jų tikrai nebus.
Kas šiame masale daugeliui gali nepatikti, tai kad labai jau lengvai nuo jo lydekų dantys nulupa dažus. Bet čia kaip pažiūrėsi: juk, pavyzdžiui, klasikiniams džinsams jų savybė su laiku išblukti laikoma privalumu. Vobleriams, mano nuomone, tinka tas pats kriterijus: įbrėžimai, nusitrynimai ar lako sutrūkinėjimai suteikia jiems itin kovingą išvaizdą ir suteikia pasitikėjimo masalu.

Jackson Athlete (10,5 cm, 10,5 g)

Šis modelis iš japonų firmos asortimento (nepainiokite su lenkų firma Jaxon) yra didelio plūdrumo. Jei atkreipsite dėmesį į nuotrauką, tai pastebėsite, kad trišakiai yra skirtingi. Tai aš bandžiau kiek sumažinti Archimedo dėsnio įtaką, pakeitęs kabliukus sunkesniais. Tačiau žymesnio efekto tas nedavė, nes per didelio plūdrumo eliminavimui reikėjo papildomo svorio kaip minimum 1,5 gramo, o tai jau gali būti pasiekiama tik kitais būdais. Beje, dėl to voblerį palikau tokį koks buvo – vis tik minnow voblerio priartinimas prie suspenderio savybių nėra toks būtinas. Plaukiantys minnow vobleriai turi savo pritaikymo sritis. Kai gaudome netolimais atstumais skaidriame vandenyje, vietose su daug kelmų ar augmenijos, vizuali masalo kontrolė padeda išvengti praradimų, leidžiant vobleriui laisvai išplaukti į paviršių prieš kliūtį. Bet kokiu atveju, šis masalas pas mane yra dar gyvas, nors aš jį ne kartą bandžiau kelmynuose, ir ne be rezultato.

Lineaeffe (11 cm, 12,5 g)

Iš principo šis minnow klasės vobleris panašus į prieš tai aprašytąjį – irgi didelio plūdrumo, ir todėl geriausiai pasireiškiantis žvejojant kelmynuose ir vizualiai kontroliuojant masalo darbą. Kas būdinga būtent šiam modeliui – tai trikampis korpuso skerspjūvis. Tiksliau taip: šis vobleris yra daugiau ar mažiau tiksli kopija kito gamintojo ganėtinai brangaus masalo – ten irgi kiek savotiškas trikampio skerspjūvio kūnelis ir kitos geometrijos detalės labai panašios. Aš, deja, originalu negaudžiau, ir todėl negaliu duoti atitinkamo palyginimo su kopija. Gaudžiau su šiuo itališku masalu aš neilgai, bet apie pustuzinį lydekų ir keletą basų jau pagavau.

Flamingo (11,5 cm, 18 g)

Šis vobleris beveik tokio paties ilgio kaip ir anksčiau aprašytasis, tačiau jo svoris gal 1,5 karto didesnis, be to dar ir šratukai viduje labai gerai slankioja. Visa tai garantuoja tolimą užmetimą, ypač įvertinus, kad šis modelis pakankamai nebrangus. Iš to, ką būtų galima priskirti prie trūkumų, galėčiau įvardinti trišakius kabliukus – jie, deja, kiek gruboki, bet negaliu pasakyti kad tai jau kritinė situacija.
Voblerio dydis leidžia manyti, kad juo pirmoje eilėje turėtų susidomėti vidutinio ir didesnio dydžio lydekos. Tačiau praktikoje viskas yra kitaip: ant šio minnow voblerio vienodai puola bet kokios lydekos, pradedant nuo 300 g „šniūrelių“. Ir, turiu pasakyti, tarp lydekų šis masalas stabiliai populiarus.

Owner C‘ultiva Rip‘n Minnow (11,5 cm, 21 g)

Ant šio, pagal visus kriterijus lydekinio minnow voblerio, aš pagavau tiktai dvi ar tris vidutinio dydžio plėšrūnes. Tačiau virš dešimties ešerių, sveriančių apie ar virš kilogramo, tarp laimikių papuolė. Ant jokio kito minnow voblerio aš nepagavau tiek daug stambiųjų ešerių, ir tai mano nuomone yra ne dėl to, kad tiesiog atsidurdavau tinkamoje vietoje tinkamu laiku, o tiesiog šis vobleris turi kažkokią slaptą savybę, patinkančią dideliems ešeriams.
Be to, šiuo vobleriu esu pagavęs keletą gerulių basų – iki pusantro kg svorio.

DaMIKI Molgae (12 cm, 12 g)

Paskutinis vobleris apžvalgoje nors ir pats ilgiausias, tačiau toli gražu ne pats sunkiausias. Be to, jo svorio centras stipriai paslinktas link galvos ir jo padėtis užmetant mažai keičiasi. O todėl, nepaisant kad jis priskirtinas suspenderiams, jo skrydžio savybės, švelniai tariant, vidutiniškos. Kur gi jo teigiama pusė? O tame, kad šis grubus vobleris puikiai pasiteisina realioje žūklėje. Pirma, jis tiesiog „išlaipina iš vandens“ vidutinio dydžio (400 – 700 g) basus, kuomet pastarieji nusiteikę valgyti minnow klasės voblerius. Antra, gaudant žolines lydekas pamaskvės telkiniuose, vobleris apžaidžia kitus panašius masalus maždaug santykiu 2:1. O apie visokias ten sukriukes su vartiklėmis neverta net kalbėti.

Кузьмин Константин, “Рыбачьте с нами”

Iš rusų kalbos vertė Tomas Valionis